„Kada karys negali kažkaip kitaip parodyti savo galios, kai nuo Ukrainos karių gauna į kaulus, tada stengiasi kažkaip kompensuoti savo bejėgystę. Jie lygiai taip pat išgyvena intensyvias emocijas. Ką gi jie gali bausti? Silpnesnį. <...> Aš negaliu pasakyti, ar tai iš vadovybės duoda strategiją. Neatmestina ir tai, kad prievartautojai siekia išgąsdinti, įbauginti, paniekinti, pažeminti“, – kalbėjo A. Jurgaitis.

Tiesa, ukrainiečius rusų karių prievarta veikia priešingai - jie dar labiau nori kovoti ir atkeršyti. "Jie ir taip neatsitrauks nė per metrą, o matant prievartą tik dar labiau didėja ukrainiečių sutelktumas ir kovinė dvasia“, – įvertino A. Jurgaitis.

Psichologas paaiškino ir kodėl prievartos aktai į viešumą neiškyla dažnai.

„Apie karą apskritai nėra malonu kalbėti, nes tos patirtys trauminės, sunkios. Kartais mūsų psichika naudoja tokius gynybos mechanizmus, kaip neigimas ar išstūmimas, nes pačiam žmogui gali būti sunku suvokti, sunku apdoroti informaciją. Nesvarbu, kad tai ne mano istorija, ne mane prievartauja, bet ji vienaip ar kitaip rezonuoja manyje“, – kalbėjo specialistas.

Ji pabrėžė, kad tokių traumų pasekmės yra ilgalaikės ir ne tik traumuoja, bet ir veda prie suicidinių minčių.