Tapatybė – tik viena politinio pasirinkimo dalis

LGBTQ+ žmonės nėra vienalytė grupė. Skiriasi jų socialinė padėtis, religija, tautybė, išsilavinimas, gyvenamoji vieta ir politinės pažiūros. Seksualinė orientacija ar lytinė tapatybė savaime nenulemia, už ką žmogus balsuos.

Politologų tyrimai rodo, kad politinius pasirinkimus formuoja ne tik asmens tapatybė, bet ir ideologija, religiniai įsitikinimai bei požiūris į visuomenės normas. 2024 m. paskelbtame JAV tyrime, apėmusiame daugiau nei 250 tūkst. respondentų, nustatyta, kad religinė priklausomybė siejosi su konservatyvesnėmis LGBTQ+ teisių nuostatomis ir tarp LGBTQ+ žmonių. Tai rodo, kad tapatybės gali ne tik sutapti, bet ir konkuruoti tarpusavyje.

Žmogus gali būti gėjus, lesbietė, biseksualus ar translytis ir kartu save laikyti konservatoriumi, religingu žmogumi ar ekonominės laisvės šalininku. Tokiu atveju balsavimo pasirinkimą gali lemti ne vien LGBTQ+ teisės, bet ir tai, kokią visuomenę žmogus apskritai nori matyti.

Kai ekonomika svarbesnė už teisių klausimus

Politikų programos apima daugybę sričių: mokesčius, darbo vietas, sveikatos apsaugą, švietimą, migraciją, nacionalinį saugumą ir socialinę politiką. Kai kurie LGBTQ+ rinkėjai gali manyti, kad ekonominiai ar saugumo klausimai jiems yra svarbesni už politiko poziciją tos pačios lyties asmenų santykių, šeimos ar translyčių žmonių teisių klausimais.

Tai nebūtinai reiškia, kad žmogus nepritaria lygybei. Jis gali palaikyti LGBTQ+ teises, tačiau rinkimuose teikti pirmenybę kitoms problemoms arba manyti, kad konkretus politikas geriau įgyvendins jo ekonominius interesus. Kita vertus, tokį pasirinkimą gali lydėti įtampa: politikas, kurį žmogus palaiko dėl ekonominių pažadų, gali kartu siūlyti priemones, ribojančias jo ar kitų bendruomenės narių teises.

„Tai manęs neliečia“

Kai kurie žmonės gali manyti, kad politiniai sprendimai, nukreipti prieš LGBTQ+ bendruomenę, jų asmeniškai nepaveiks. Pavyzdžiui, gėjus, kuris jaučiasi saugus savo aplinkoje, gali nesieti politikų pasisakymų apie translyčius žmones su savo paties gyvenimu. Tačiau LGBTQ+ bendruomenė nėra vienalytė, o politiniai sprendimai gali skirtingai paveikti jos narius. Tai, kas vienam atrodo tolima ar nesvarbu, kitam gali turėti tiesioginę įtaką – nuo galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas iki šeimos teisinio pripažinimo.

Toks atotrūkis kartais susijęs ir su tuo, kaip žmogus suvokia savo tapatybę. Kai kurie gali nenorėti būti siejami su visa LGBTQ+ bendruomene ar jos politiniais reikalavimais. Jie gali pabrėžti, kad jų seksualinė orientacija ar lytinė tapatybė yra tik viena iš daugelio jų gyvenimo dalių.

Balsavimas nėra vien racionalus konkrečių programų palyginimas. Jis gali būti susijęs ir su priklausymo jausmu – šeimai, religinei bendruomenei, regionui ar politinei stovyklai. Jei žmogus daugelį metų palaiko tam tikrą partiją, jos lyderius ar ideologiją, gali būti sunku atsiriboti nuo šio ryšio net tada, kai partija priima sprendimus, prieštaraujančius jo interesams. Politinė tapatybė gali tapti svarbia savęs suvokimo dalimi.

Tokiu atveju žmogus gali atmesti kritiką savo palaikomam politikui arba laikyti ją perdėta. Tai nėra vien LGBTQ+ rinkėjams būdingas reiškinys – panašūs procesai pastebimi įvairiose politinėse ir socialinėse grupėse.

Religija, tradicijos ir asmeninės vertybės

Kai kuriems LGBTQ+ žmonėms religija ir tradicinės vertybės yra svarbi jų tapatybės dalis. Jie gali priklausyti religinei bendruomenei, kurios politinės pažiūros konservatyvios, ir palaikyti politikus, pabrėžiančius šeimos, tikėjimo ar tradicijų svarbą. Tokiais atvejais žmogus gali bandyti suderinti kelias savo tapatybės dalis: seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę, tikėjimą ir politines pažiūras. Šis derinimas gali būti sudėtingas, tačiau nebūtinai reiškia, kad žmogus neigia savo tapatybę.

Tyrimai rodo, kad religinė priklausomybė gali būti susijusi su konservatyvesnėmis nuostatomis ir tarp LGBTQ+ žmonių. Vis dėlto religinių bendruomenių ir pačių tikinčiųjų požiūriai skiriasi, todėl religingumo negalima automatiškai sutapatinti su nepritarimu LGBTQ+ teisėms.

Kai kurie LGBTQ+ žmonės gali palaikyti politikus, kritikuojančius tam tikras bendruomenės grupes ar jos matomumą viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, gėjus gali pritarti griežtesnei retorikai apie translyčius žmones arba manyti, kad LGBTQ+ aktyvizmas pernelyg radikalus. Tokį požiūrį gali lemti noras atsiriboti nuo stereotipų, siekis būti priimtam platesnėje visuomenėje ar nesutarimai dėl konkrečių politinių tikslų. Tačiau svarbu nepainioti skirtingų nuomonių apie aktyvizmą su pritarimu diskriminacijai.

Be to, tyrimai apie LGBTQ+ kandidatų vertinimą rodo, kad rinkėjų požiūris gali priklausyti ne tik nuo kandidato seksualinės orientacijos, bet ir nuo to, kiek jo elgesys bei viešas įvaizdis atitinka visuomenėje įprastas normas. Tai leidžia kelti klausimą, ar priėmimas kartais nėra siejamas su sąlyga, kad žmogus bus „pakankamai panašus“ į daugumą.

Ar tai reiškia, kad žmogus balsuoja prieš save?

Kartais taip, bet ne visada. Teiginys, kad LGBTQ+ žmogus, balsuojantis už konservatyvų politiką, būtinai balsuoja prieš save, supaprastina jo motyvus ir pasirinkimo aplinkybes. Kita vertus - balsavimas už pavyzdžiui Nacionalinį susivienijimą, aiškiai rodytų, kad esama gilesnių konkretaus žmogaus patiriamų iššūkių, kurie veda prie savidestrukcijos. 

Vis dėlto verta atskirti du dalykus: žmogaus teisę pasirinkti politinę kryptį ir konkrečių politinių sprendimų poveikį. Jei politikas siūlo riboti tam tikros grupės teises, toks sprendimas gali turėti pasekmių ir tiems LGBTQ+ žmonėms, kurie jį palaiko. Svarbu ir tai, kad ne kiekvienas konservatyvus politikas vienodai vertina LGBTQ+ klausimus. Politinės pažiūros, partijų programos ir konkretūs balsavimai skiriasi, todėl vien ideologinės etiketės nepakanka norint suprasti, kokią politiką žmogus remia.

Ką atskleidžia politiniai pasirinkimai?

LGBTQ+ žmonių balsavimas už politikus, kritikuojančius jų bendruomenę, atskleidžia platesnį politinio gyvenimo paradoksą: žmogaus tapatybė ne visada sutampa su jo politiniais prioritetais. Vieniems svarbiausia ekonominė gerovė, kitiems – religija, saugumas ar priklausymas politinei bendruomenei. Dar kiti gali manyti, kad konkreti politika jų nepaveiks, arba nesutikti su tuo, kaip apibrėžiami LGBTQ+ bendruomenės interesai.

Todėl klausimas nėra vien apie tai, kodėl žmogus balsuoja „prieš save“. Jis taip pat yra apie tai, kaip žmonės suderina skirtingas savo tapatybės dalis, kaip pasirenka politinius prioritetus ir kaip vertina galimas savo sprendimų pasekmes.

Galiausiai LGBTQ+ žmonių politinių pasirinkimų neįmanoma paaiškinti viena priežastimi. Norint juos suprasti, svarbu ne tik vertinti politikų pozicijas, bet ir įsiklausyti į pačių rinkėjų patirtis, vertybes bei argumentus.

Istorija rodo, kad dėl LGBTQ+ įvairovės ir skiritngų interesų šios bendruomenės nariai retkarčiais patys savo balsais prisideda prie represinių partijų įsigalėjimo, kurios vėliau ne tik apriboja žmonių teises, bet ir imasi bauginimo, sulaikymų ir fizinio susidorojimo.