Susijęs straipsnis - Siūlomas referendumas dėl „šeimos sampratos“ – siekis suskaldyti tautą ir sugriauti demokratiją

Posėdyje ne kartą skambėjo abejonės dėl siūlomos iniciatyvos atitikties Konstitucijai ir Europos Sąjungos teisei. Jas išsakė tiek Europos Parlamento narys Dainius Žalimas, tiek Vilniaus universiteto teisės fakulteto ekspertas.

Seimo Teisės departamento išvadoje, kurios posėdyje nebuvo išklausyta, teigiama, kad siūloma Konstitucijos pataisa keltų rimtų konstitucingumo problemų. Teisininkai remiasi Konstitucinio Teismo doktrina, pagal kurią Konstitucija saugo ne tik santuokos pagrindu sukurtą šeimą, o Konstitucijos pataisomis negalima suardyti joje įtvirtintų vertybių darnos. Išvadoje taip pat nurodoma, kad siūlomas reguliavimas galėtų neatitikti Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų ir iš narystės ES kylančių reikalavimų.

Susijęs straipsnis - Seimo teisininkai: Referendumas dėl šeimos sampratos neturėtų būti vykdomas

Diskusijoje taip pat kilo praktinis klausimas dėl referendumo organizavimo kartu su 2027 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimais. Referendume turėtų balsuoti visi Lietuvos piliečiai, taip pat gyvenantys užsienyje, o savivaldos rinkimuose balsavimo teisę turi tik atitinkamos savivaldybės nuolatiniai gyventojai.

Tai reikštų, kad dalis užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių valia nebūtų išklausyta - nes nenumatyta lėšų atskirą balsavimą organizuoti įvairiose šalyse. Teisės departamento išvadoje dėl to taip pat išreikštos abejonės, ar patariamąjį referendumą tikslinga rengti kartu su savivaldos rinkimais.

Nepaisant nuogastavimų ir atvirų diskusijų ar dauguma gali nuspręsti kaip turi gyventi visi žmonės, net jei jie yra kitokie - projektui pritarta. Galutinį žodį po svarstymo dar turės tarti Teisės teisėtvarkos komitetas. Jis šiuo klausimu yra pagrindinis. Vėliau visas Seimas balsuos ar pritarti pagrindinio komiteto išvadai.