Lietuvos Katalikų Bažnyčią vėl talžo skandalas. Prokuratūra teismui perdavė bylą dėl kunigo, kuris, teisėsaugos duomenimis, per maždaug 23 metus galėjo seksualiai išnaudoti 11 jaunuolių. Kaltinimų pagrįstumą dabar turės vertinti teismas.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti 34 nusikalstamos veikos epizodai. Tyrimo duomenimis, šie tyčiniai apysunkiai, sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai prieš vaikus bei nusikaltimai dorovei buvo daromi dvidešimt trejus metus, nuo 2002 metų iki 2025 m. birželio mėn. Dauguma jų buvo daromi Romos Katalikų Bažnyčiai priklausančiose tuometinėse kunigo gyvenamosiose vietose.

Jau pati byla kelia kitą, ne mažiau svarbų klausimą: ką apie instituciją pasako tai, kad tokio pobūdžio kaltinimai apima daugiau nei du dešimtmečius? LRT skelbia, kad seksualiniais nusikaltimais kaltinami du kunigai arkivyskupijoje buvo nušalinti nuo pareigų. Tai būtina priemonė. Tačiau vien nušalinimo nepakanka, kad būtų atsakyta į esminius klausimus.

Bažnyčia naudojasi galia?

Visuomenei kyla nemažai klausimų. Po prokuratūros pranešimo pasipylė kritika dėl bažnyčios veiksmų ir noro, o gal teisingiau, nenoro užkardyti tokius nusikaltimus. Per tokį ilgą laiką neabejotinai turėjo būti pranešimų apie netinkamą elgesį. Kodėl nieko nebuvo daroma?

Kunigui patikimos asmeninės problemos, kalbama apie santykių sunkumus, baimės, abejones ir paslaptis. Jaunas žmogus gali dvasininką matyti kaip žmogų, kuriuo privalu pasitikėti. Todėl galimas seksualinis išnaudojimas tokioje aplinkoje yra ypač pavojingas. Čia susiduria du dalykai: žmogaus pažeidžiamumas ir institucinis autoritetas.

Bažnyčia save pristato kaip instituciją, kalbančią apie moralę, sąžinę, atsakomybę, šeimą, žmogaus orumą ir gėrį. Todėl seksualinio išnaudojimo atvejai jai turėtų kelti klausimų ne tik apie patį nusikaltimą, bet ir visą sistemą - kuri leidžia tokiems atvejams kartotis.

Tai – moralinis egzaminas. Ir jis prasideda ne tada, kai teismas paskelbia nuosprendį. Jis prasideda tą akimirką, kai institucija gauna informaciją apie galimą nusikaltimą. Jeigu institucija moko kitus, kaip gyventi morališkai, ji turi būti pasirengusi taikyti tuos pačius moralinius standartus sau.

Grušas žada vertinti situaciją

Netrukus po paskelbtos žinios Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas paskelbė, kad du kunigai nušalinti nuo pareigų. Taip pat išplatintas pranešimas tikintiesiems.

"Bet kokiam vaiko ar pažeidžiamo asmens išnaudojimui Bažnyčioje nėra ir negali būti vietos. Todėl kalbame ne tik apie baudžiamąsias bylas. Pirmiausia kalbame apie žmones – jų orumą, saugumą ir mūsų pareigą apsaugoti juos nuo nederamo elgesio.

Tai įpareigoja mus dar kartą atsakingai įvertinti, ar padarėme viską, kad vaikai ir pažeidžiami asmenys mūsų bendruomenėse būtų saugūs. Bažnyčioje vykdomi procesai ir visos mūsų taikomos priemonės turi vieną tikslą – kad Bažnyčia būtų saugi vieta visiems, ypač vaikams ir pažeidžiamiems asmenims. Šiam tikslui buvome, esame ir būsime įsipareigoję", - rašoma tekste.

Dar vienas nusivylimas

2023 m. birželio 29 d. daugiau nei 160 visuomenininkų ir intelektualų atvirame laiške Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchams paragino įsteigti nepriklausomą pasauliečių ekspertų komisiją seksualinio išnaudojimo atvejams tirti. Iniciatoriai reikalavo nutraukti nusikaltimų dangstymą, atverti archyvus ir užtikrinti skaidrų istorinių bei esamų prievartos atvejų tyrimą.

"Tik atskleidus, kas įvyko praeityje, pripažinus savo kaltes, atsiteisus su aukomis ir peržvelgus savo sąžinę, įmanoma žengti pirmyn", - buvo rašoma laiške.

Nors panašūs nepriklausomi tyrimai buvo inicijuoti daugelyje vakarų valstybių, Lietuvos bažnyčia atsisakė tai atlikti. Būtent todėl kyla pagrįstų abejonių dėl dabartinių institucijos vadovų noro padėtį bažnyčioje keisti.