Svarbu suprasti, kad mokslininkai nekalba apie privalomą pasiekti normą. Svarbiausia – seksualinis aktyvumas turi atitikti žmogaus sveikatos būklę, norus ir būti malonus, o ne tapti dar vienu punktu kasdienių pareigų sąraše.

20–30 metų: dažniausiai didžiausias seksualinis aktyvumas

Jauni vyrai paprastai pasižymi aukščiausiu testosterono lygiu ir didžiausiu lytiniu potraukiu. Daugelio tyrimų duomenimis, šiame amžiuje ejakuliacija kelis kartus per savaitę ar net kasdien daugeliui yra visiškai normali.

Nors konkrečios rekomenduojamos normos nėra, urologai pabrėžia, kad jei seksualinis aktyvumas netrukdo darbui, santykiams ar psichologinei savijautai, nerimauti nėra pagrindo.

40–50 metų: kokybė dažnai tampa svarbesnė už kiekybę

Su amžiumi testosterono koncentracija pamažu mažėja, todėl daliai vyrų sumažėja ir seksualinis aktyvumas. Vis dėlto daugelis išlieka seksualiai aktyvūs. Tyrimai rodo, kad šiame amžiuje keli lytiniai santykiai ar ejakuliacijos per savaitę yra dažnas reiškinys.

Svarbiausia – nekonkuruoti su savo dvidešimtmečiu „aš“. Seksualinis gyvenimas natūraliai keičiasi, tačiau tai nereiškia, kad jis tampa mažiau kokybiškas.

Po 60–70 metų seksualinis gyvenimas nesibaigia

Priešingai nei vis dar manoma visuomenėje, seksualinis gyvenimas gali išlikti aktyvus ir vyresniame amžiuje. Nors erekcijos gali būti retesnės, o susijaudinimui prireikia daugiau laiko, daugelis vyrų ir toliau reguliariai mylisi ar masturbuojasi.

Amerikos urologų asociacija pabrėžia, kad seksualinis aktyvumas vyresniame amžiuje gali būti naudingas tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai.

Vienas žinomiausių šios srities tyrimų buvo paskelbtas žurnale European Urology. Harvardo universiteto mokslininkai beveik du dešimtmečius stebėjo daugiau nei 31 tūkst. vyrų.

Jie nustatė, kad vyrai, kurie vidutiniškai ejakuliavo 21 ar daugiau kartų per mėnesį, turėjo mažesnę prostatos vėžio diagnozės riziką nei tie, kurie ejakuliavo 4–7 kartus per mėnesį.

Svarbu pabrėžti, kad šis tyrimas parodė statistinį ryšį, bet neįrodė, jog būtent dažnesnė ejakuliacija tiesiogiai apsaugo nuo prostatos vėžio. Mokslininkai mano, kad ejakuliacija gali padėti pašalinti prostatoje susikaupusį sekretą ir mažinti uždegiminius procesus, tačiau mechanizmai vis dar tiriami.

O jei norisi rečiau?

Gydytojai pabrėžia, kad nėra jokio medicininio pagrindo versti save ejakuliuoti dažniau vien todėl, kad taip parašyta internete. Jeigu žmogus jaučiasi gerai, neturi seksualinės funkcijos sutrikimų, o jo lytinis gyvenimas tenkina jį ir partnerį, nėra priežasčių kažkaip keisti savo įpročius.

Lygiai taip pat dažnesnis seksualinis aktyvumas savaime nėra problema, jei jis netampa priklausomybe ir netrukdo kasdieniam gyvenimui.

Seksologai vis dažniau pabrėžia, kad seksualinę sveikatą lemia ne vien ejakuliacijų dažnis.

Ne mažiau svarbūs yra:

• pasitenkinimas seksualiniu gyvenimu;
• emocinis ryšys su partneriu;
• gera fizinė ir psichikos sveikata;
• pakankamas miegas;
• reguliarus fizinis aktyvumas;
• subalansuota mityba.

Todėl atsakymas į klausimą, kiek ejakuliacijų reikėtų per savaitę sulaukus 20, 40 ar 60 metų, yra paprastas – tiek, kiek natūraliai norisi ir kiek leidžia sveikata. Mokslas rodo, kad reguliarus seksualinis aktyvumas gali būti naudingas, tačiau universalaus „teisingo“ skaičiaus nėra. Daug svarbiau, kad seksualinis gyvenimas teiktų džiaugsmą.