Kas yra šigeliozė?

Šigeliozė yra ūmi žarnyno infekcinė liga, pasireiškianti pilvo skausmais, viduriavimu su kraujo ir gleivių priemaiša, nuolatiniu noru tuštintis (tenezmu), kuris yra skausmingas, karščiavimu ir bendros intoksikacijos požymiais.           

Bakterijos perduodamos per užterštą maistą, vandenį, nešvarias rankas arba artimą fizinį kontaktą. Dėl šios priežasties infekcija gali plisti ir seksualinių santykių metu, ypač kai kontaktuojama su analine sritimi. Medikai pažymi, kad užsikrėsti galima net nuo labai mažo bakterijų kiekio.

Susirgimai registruojami ištisus metus, daugiausia vasaros ir rudens mėnesiais. Dauguma ligonių užsikrečia namuose.

Kaip suprasti,  kad užsikrėtėt?

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pastebi, kad priklausomai nuo patekusių per burną bakterijų skaičiaus, žmogaus amžiaus, bendros sveikatos būklės, liga gali pasireikšti po užsikrėtimo praėjus 1–7 dienoms, dažniausiai šis laikotarpis trunka 2–3 dienas. Liga prasideda ūmiai – viduriavimas vandeningomis išmatomis (gali būti su krauju), karščiavimas iki 39–41 0C, šaltkrėtis, raižantis pilvo skausmas kairėje pusėje, pykinimas, neretai ir vėmimas. Būdingas šigeliozės klinikinis požymis – tenezmai (skausmingas primygtinis noras tuštintis) ir viduriavimas su gleivių priemaiša.

Storajame žarnyne besidauginančios bakterijos ir jų išskiriamas toksinas sukelia žarnos gleivinės uždegimą, išopėjimą. Dėl skysčių netekimo ir intoksikacijos gali sutrikti kraujotaka, virškinimas, išryškėja storosios žarnos pažeidimo požymiai. Liga trunka 1–3 savaites, tačiau vėliau storosios žarnos funkcija atsistato.

Kai kuriems asmenims, užsikrėtusiems Shigella rūšies bakterijomis, klinikiniai ligos pažymiai nepasireiškia, bet jie gali su išmatomis skirti šias bakterijas į aplinką ir užkrėsti kitus žmones. Sukėlėjai su išmatomis išskiriami visą viduriavimo laiką. Apie 6 proc. sveikstančiųjų asmenų bakterijas gali išskirti iki 14 dienų ar net kelių mėnesių.

Dažniausios šigeliozės komplikacijos: infekcinis toksinis šokas, infekcinė toksinė encefalopatija, serozinis peritonitas, ypač retai – žarnos perforacija su peritonitu, Reiterio sindromas (artitas, sterilus konjunktyvitas ir šlaplės uždegimas).

Ekspertai ragina neignoruoti simptomų ir kreiptis į gydytojus, jei viduriavimas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas arba pasireiškia kraujas išmatose. Taip pat rekomenduojama vengti lytinių santykių jaučiant simptomus bei dar bent savaitę po jų išnykimo.

Prevencinės priemonės

Sveikatos specialistai pabrėžia, kad svarbiausia prevencijos priemonė išlieka higiena – kruopštus rankų plovimas, apsaugos priemonių naudojimas bei atsakingas požiūris į savo ir partnerių sveikatą. Kai kuriose šalyse LGBTQ+ organizacijos jau vykdo informacines kampanijas, siekdamos mažinti stigmatizaciją ir skatinti žmones laiku tikrintis sveikatą.

Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į augančią antibiotikams atsparių Shigella bakterijų problemą. Tai reiškia, kad įprasti gydymo metodai kai kuriais atvejais tampa mažiau veiksmingi, todėl infekcijų kontrolė ir ankstyva diagnostika tampa dar svarbesnė. Gydytojai ragina visuomenę nepanikuoti, tačiau atsakingai vertinti simptomus ir laikytis pagrindinių higienos taisyklių.