Ši informacija buvo pateikta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, kuriame pristatyta 2025 metų Lietuvos atstovavimo Europos Žmogaus Teisių Teisme veiklos ataskaita.

Šimtai tūkstančių eurų iš valstybės biudžeto

Posėdžio metu pateikti duomenys atskleidė, kiek Lietuvai kainuoja pralaimėtos bylos Strasbūre. 2020 metais valstybė EŽTT pareiškėjams turėjo sumokėti 364 419 eurų kompensacijų, 2021 metais – 51 032 eurus, 2022 metais – 219 tūkst. eurų, 2023 metais – 96 764 eurus, 2024 metais – 157 105 eurus, 2025 metais pareiškėjams priteista išmokėti daugiau nei 35 tūkst. eurų.

Pasak GayLine.LT redaktoriaus Martyno Norbuto, tai – pinigai, kurie galėjo būti skirti viešosioms paslaugoms, sveikatos apsaugai ar švietimui, tačiau vietoje to buvo sumokėti dėl valstybės institucijų padarytų žmogaus teisių pažeidimų, negebėjimo priimti reikiamų politinių sprendimų ar teismų nenoro apginti nukentėjusiuosius.

„Valstybė ir toliau renkasi brangiausią įmanomą kelią – ne spręsti žmogaus teisių problemas, o mokėti kompensacijas iš visų žmonių sumokėtų mokesčių. Beveik 705 tūkstančiai eurų per penkerius metus yra ne tik finansinis nuostolis. Tai įrodymas, kad politikai vis dar vengia sistemiškai šalinti priežastis, dėl kurių Lietuva pralaimi bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Kol nėra politinės valios spręsti diskriminacijos, neveiklumo ir teisinių spragų, tol visi Lietuvos gyventojai bus priversti mokėti. Jei tokias sumas tektų padengti tiems, kas neapgynė nukentėjusiųjų čia, Lietuvoje, matyt matytume gerokai didesnę sprendimų priėmimo spartą ir kitą teismų nutarimų kokybę“, – sako Martynas Norbutas.

Seimo komitete pristatydamas ataskaitą Lietuvos nuolatinis atstovas EŽTT Ričard Dzikovič pabrėžė, kad svarbu ne tik vykdyti teismo sprendimus, bet ir šalinti pačias pažeidimų priežastis. Pasak jo, vien kompensacijų išmokėjimas problemų neišsprendžia. Reikalingi teisės aktų pakeitimai, institucijų praktikos koregavimas ir efektyvesnė žmogaus teisių apsauga Lietuvoje.

Komitete taip pat aptartos bylos, kurių vykdymą Europos Taryba prižiūri sustiprinta tvarka. Tarp jų – translyčių asmenų teisinės padėties klausimai bei byla dėl galimo Lietuvos dalyvavimo JAV Centrinės žvalgybos agentūros slapto kalėjimo programoje.

Už klaidas moka visi

EŽTT kompensacijos mokamos ne iš abstraktaus fondo, o iš valstybės biudžeto – kitaip tariant, visų Lietuvos gyventojų sumokėtų mokesčių. Didelė dalis bylų Strasbūrą pasiekia tik todėl, kad žmonės Lietuvoje nesulaukia efektyvios pagalbos nacionaliniuose teismuose ar institucijose.

„Tai lemia ne tik finansinius nuostolius valstybei. Žmonės ilgus metus patiria kančias, kol galiausiai pasiekia teisingumą. Bet net ir tokiu atveju, ne visi EŽTT sprendimai yra vykdomi, nes politikai nesiima žingsnių pakeisti teisės aktus“, - pažymi M. Norbutas.

Žmogaus teisių ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad daug pigiau būtų užtikrinti efektyvią apsaugą Lietuvoje, nei vėliau mokėti kompensacijas po tarptautinių teismų sprendimų.

EŽTT sprendimai rodo, kad Lietuvoje nuolat kartojasi tam tikros problemos – netinkamos kalinimo sąlygos, diskriminacija, pernelyg ilgi teismo procesai, privataus gyvenimo pažeidimai ar valstybės institucijų neveiklumas. Dalis bylų susijusios ir su LGBTQ+ žmonių teisėmis. Būtent dėl translyčių asmenų teisinio pripažinimo Lietuva jau daug metų sulaukia tarptautinių institucijų kritikos.

Kaina – ir finansinė, ir emocinė

Nors beveik 705 tūkst. eurų suma atrodo įspūdinga, tikra žmogaus teisių pažeidimų kaina yra dar didesnė. Už kiekvienos bylos slypi konkretūs žmonės, kurie dažnai metų metus kovoja dėl orumo, saugumo ar elementaraus teisingumo.

Maža to, valstybė taip pat išleidžia lėšas stengdamasi apsiginti teismuose - prie bylų dirba nemažai žmonių. Taigi tikrieji kaštai yra dar didesni. GayLine.LT redaktorius pastebi, kad iki Europos Žmogaus Teisių Teismo nueiti sugeba tik atkakliausieji ir turintys lėšų.

„Norint pasiekti Strasbūrą, reikia pereiti visas tris teismų intencijas Lietuvoje. Tai kainuoja. Bet ne tik pinigai svarbūs – šie procesai yra varginantys emociškai. Tu žinai, kad esi teisus – bet atrodo, kad valstybė yra prieš tave. Tokiomis sąlygomis tenka kovoti“, - sako Martynas, kurio byla dėl tos pačios lyties asmenų sąjungos nepripažinimo šiuo metu nagrinėjama Strasbūre.

Jis pabrėžia, kad kai valstybė nesugeba apsaugoti žmogaus, anksčiau ar vėliau už tai sumoka visi.