Parlamentarai vertino 2024 ir 2025 metų situaciją bei akcentavo, kad žmogaus teisėms daro poveikį tiek geopolitinis nestabilumas, tiek socialinė nelygybė, tiek spartūs skaitmeniniai pokyčiai. Pasak europarlamentarų, kai kuriose šalyse silpnėja teismų nepriklausomumas, daugėja spaudimo žurnalistams, o pilietinės visuomenės organizacijų veikla tampa sudėtingesnė.

Susirūpinimas dėl LGBTIQ+ žmonių ir moterų teisių

Rezoliucijoje taip pat pažymima, kad kai kuriose Europos vietose vis dažniau puolamos moterų bei LGBTIQ+ žmonių teisės. Parlamentas ragina valstybes nares aktyviau kovoti su diskriminacija, neapykantos kalba ir smurtu dėl lyties, seksualinės orientacijos ar tapatybės.

Europarlamentarai perspėja, kad dirbtinis intelektas, socialiniai tinklai ir interneto platformos gali kelti grėsmę demokratijai bei žmogaus teisėms, jei nebus tinkamai reguliuojami. Tarp minimų rizikų – dezinformacija, manipuliacijos viešąja nuomone ir privatumo pažeidimai.

Viena iš rezoliucijos rengėjų, Nyderlandų europarlamentarė Anna Strolenberg pabrėžė, kad Europos vertybės negali būti laikomos savaime suprantamomis.

„Visoje Europoje visų pažeidžiamų grupių pagrindinės teisės patiria eroziją, o tuo pačiu metu tie, kurie gina žmogaus teises, yra nutildomi ar net kriminalizuojami. Tie, kurie gina kitus, turėtų būti apsaugoti, o ne baudžiami. Pagrindinės teisės negali tapti derybų objektu. Ši ataskaita nėra abstrakti, ji yra apie realų gyvenimą ir aiškiai nurodo, ką reikia daryti. Kyla klausimas, ar Komisija ir valstybės narės turi politinės valios tai padaryti“, - sakė žaliesiems priklausanti politikė.

Europos Parlamentas pabrėžia, kad būtent krizių laikais – karų, ekonominių sunkumų ar politinio nestabilumo metu – žmogaus teisės dažniausiai tampa pirmosiomis aukomis. Todėl ES valstybės raginamos ne silpninti apsaugą, o ją stiprinti.