Tai konstatuojama Adrianaso Persijanovo, Arianos El Houti, Elzos Tykkyläinen, Filippas Hofmann ir Keeso Jeeningos moksliniame straipsnyje „Konversijos terapijos patirčių skirtumai Europos šalyse: tarptautinė analizė ir poveikis psichikos sveikatai“. Tekstas publikuotas "Amsterdam Journal of Social Sciences".

Tyrėjai analizavo 2023 metų ES LGBTIQ apklausos duomenis, kuriuose dalyvavo daugiau nei 100 tūkst. respondentų iš 30 Europos valstybių. Rezultatai parodė, kad 31,6 proc. apklaustųjų buvo patyrę bent vieną atvertimo terapijos formą. Ja vadinamos praktikos, kai vykdant tam tikras programas siekiama pakeisti konkretaus žmogaus seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę.

Autoriai pažymi, kad šios praktikos apima labai platų veiksmų spektrą – nuo žeminimo ir psichologinio spaudimo iki fizinio ar seksualinio smurto. Dažniausiai minima forma buvo žodinis žeminimas – tai patyrė 19,6 proc. respondentų. Dar 14 proc. nurodė, kad šeimos nariai bandė juos „pakeisti“, 3,9 proc. patyrė psichologinį ar psichiatrinį „gydymą“, 3,5 proc. – fizinį smurtą, 2,2 proc. – seksualinį smurtą.

Statistikoje ypač išsiskiria kai kurios valstybės. Didžiausias bendras konversijos terapijos paplitimas nustatytas Čekijoje (43,4 proc.), Slovakijoje (42,7 proc.), Graikijoje (42,3 proc.), Lietuvoje (41,1 proc.) ir Kipre (40,5 proc.). Tyrėjai konstatuoja, kad Lietuvoje situacija ypač bloga. Net 27,2 proc. LGBTQ+ respondentų Lietuvoje nurodė patyrę žodinį žeminimą, o 20,8 proc. – šeimos narių intervencijas. Mažiausi rodikliai fiksuoti Italijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje.

Tyrimas parodė, kad labiausiai pažeidžiama grupė yra translyčiai žmonės. Net 51 proc. trans vyrų ir 46,4 proc. trans moterų nurodė patyrę konversijos terapijos praktikas. Straipsnio autoriai pabrėžia, kad trans žmonės susiduria su papildomomis stigmos formomis – jų tapatybė dažnai labiau matoma viešumoje, todėl slėpti save sunkiau, o spaudimas „prisitaikyti“ tampa dar stipresnis.

Vienas svarbiausių tyrimo akcentų – atvertimo terapijos daro reikšmingą žalą psichikos sveikatai. Mokslininkai rašo: „Patyrimas konversijos terapijos reikšmingai susijęs su dažnesniais depresijos simptomais.“ Kita svarbi išvada: „Konversijos terapija kenkia LGBTQ+ psichikos sveikatai ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai – skatindama tapatybės slėpimą bei internalizuotą stigmą.“

Tai reiškia, kad žmonės po tokių patirčių dažniau slepia save, vengia atvirumo, gyvena nuolatinėje įtampoje, o tai dar labiau didina depresijos riziką.

Straipsnio autoriai pabrėžia, kad konversijos terapijos negalima laikyti istoriniu reiškiniu. Jų išvada itin aiški: „Rezultatai aiškiai rodo, kad konversijos terapija nėra praeities reliktas, bet tęstinė institucionalizuoto smurto forma.“ Pasak tyrėjų, vien draudimų nepakanka. Reikalingi efektyvūs įstatymai, jų vykdymas, visuomenės švietimas ir specializuota psichologinė pagalba nukentėjusiems.

Su visu straipsniu galite susipažinti ČIA.

Kai Lietuva yra tarp penkių blogiausius rezultatus turinčių Europos šalių, klausimas tampa nebe teorinis. Tai – žmogaus teisių, visuomenės sveikatos ir politinės valios klausimas.