Bylą prieš Vengriją inicijavo Europos Komisija, kuri dar 2021 metais kreipėsi į teismą dėl teisės akto, ribojančio informaciją apie homoseksualumą ir lytinę tapatybę nepilnamečiams skirtame turinyje. Komisija tuomet teigė, kad įstatymas diskriminuoja LGBTQ+ žmones ir pažeidžia vidaus rinkos bei pagrindinių teisių normas.

Susijęs straipsnis - Ieškinys prieš Vengriją keliauja į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

Nuo Rusijos nukopijuotas įstatymas, nepaisant aštrios nevyriausybinių organizacijų ir ES institucijų vadovų kritikos, buvo patvirtintas V. Orbano partijos parlamentarų balsais.

Ką nusprendė teismas?

Liuksemburge įsikūręs aukščiausiasis ES teismas, kuris vertina valstybių narių ir institucijų priimtų sprendimų atitikimą bendrijos sutartims, konstatavo, kad Vengrijos teisės aktas nesuderinamas su keliomis ES teisės nuostatomis. Pabrėžiama, kad minėtas įstatymas pažeidžia ES sutarties 2 straipsnį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, audiovizualinės žiniasklaidos taisykles, duomenų apsaugos taisykles, paslaugų teikimo taisykles.

"Pakeitimai yra ypač rimtas kišimasis paneigiant kelias pagrindines teises, saugomas Chartijos, būtent dėl diskriminacijos dėl lyties ar seksualinės orientacijos draudimo, teisės į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui ir dėl saviraiškos bei informacijos laisvės", - teigiame teismo išplatintame pranešime spaudai.

Teismas pabrėžė, kad valstybės narės negali remtis vaikų apsauga kaip pretekstu diskriminacinėms priemonėms, kurios stigmatizuoja tam tikras visuomenės grupes. Sprendime pažymėta, kad seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės vaizdavimas savaime negali būti laikomas žalingu nepilnamečiams.

Kodėl Vengrijos įstatymas sukėlė tiek kritikos?

2021 metais Vengrijoje priimtas įstatymas draudė nepilnamečiams prieinamame turinyje „skatinti ar vaizduoti“ homoseksualumą bei lyties keitimą. Kritikai teigė, kad toks reguliavimas faktiškai prilygina LGBTQ+ žmonių egzistavimą žalingam turiniui.

Dėl šio įstatymo kilo plataus masto tarptautinė reakcija. Daugiau nei dešimt ES valstybių viešai kritikavo Viktor Orbán vyriausybę, o Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen anuomet pareiškė, kad įstatymas yra „gėdingas“.

Politinė žinutė visai Europai

Šis sprendimas laikomas ne tik teisiniu, bet ir politiniu signalu. Pastaraisiais metais kai kuriose Europos šalyse vis dažniau pasirodo bandymų riboti LGBTQ+ žmonių matomumą, ypač švietimo srityje. Vengrijos atvejis buvo vienas ryškiausių tokių pavyzdžių.

Teismo nutartis aiškiai parodo, kad žmogaus teisės ir lygybės principai nėra pasirenkami. ES valstybės gali turėti skirtingas politines nuomones, tačiau negali priimti teisės aktų, kurie diskriminuoja piliečius dėl jų tapatybės.

Kas laukia toliau?

Po sprendimo Vengrija privalės pakeisti teisės aktus ir suderinti juos su Europos Sąjungos teise. Jei to nepadarys, Europos Komisija gali prašyti skirti finansines sankcijas. Stebėtojai pažymi, kad tai gali turėti platesnių pasekmių ir kitoms šalims, svarstančioms panašius ribojimus. Sprendimas sustiprina precedentą, kad LGBTQ+ žmonių teisės Europoje yra saugomos ne vien nacionaliniu, bet ir europiniu lygmeniu.

Įstatymo keitimas taps svarbiu išbandymu naujai Vengrijos daugumai parlamente, nes būtent šie parlamentarai turės imtis pataisų.

Kodėl tai svarbu Lietuvai?

"Lietuvoje taip pat periodiškai kyla diskusijų dėl informacijos apie LGBTQ+ žmones mokyklose, partnerystės ar šeimos sampratos. Todėl šis sprendimas primena: Europos Sąjungoje žmogaus orumas, lygybė ir nediskriminavimas yra ne deklaracijos, o teisiniai įsipareigojimai", - sako GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas. - "Šiuo metu grupė Seimo narių nori organizuoti referendumą, kuris akivaizdžiai pažeidžia ES teisę ir Lietuvos stojimo į ES sutartį"

Anot jo, kai kalbama apie LGBTQ+ teises, diskusija jau seniai neapsiriboja vien nacionaline politika. Tai klausimas apie tai, kokia Europa nori būti.