Tyrimas „Global LGBTQ+ Happiness Survey“, išanalizavo 82 354 respondentų atsakymus iš 153 valstybių, skelbia Phys.org. Respondentų klausta kaip LGBT-fobija pasireiškia institucijų, bendruomenių ir šeimų lygmenyse. Šis tyrimas – viena iš pirmųjų plataus masto pastangų įvertinti, kaip neigiamas požiūris veikia LGBTQ+ žmonių gerovę visame pasaulyje.

Nature Human Behaviour (2025). DOI: 10.1038/s41562-025-02361-9

Tyrimo autoriai nustatė, kad LGBT-fobija nepasireiškia tik pavieniais išpuoliais. Tai kompleksinė problema, kuri gali būti institucionalizuota įstatymuose, įgyvendinama per bendruomenės normas, elgesį šeimose. Pasak tyrimo, šeimos atstūmimas turi ryškiausią neigiamą poveikį LGBTQ+ žmonių gerovei, dažnai palikdamas ilgametes psichologines pasekmes. Tokios patirties poveikis ypač stiprus ten, kur socialinė parama LGBTQ+ bendruomenei yra menka, taigi jos trūkumas šeimoje negali būti kompensuojamas.

Vienas iš reikšmingiausių tyrimo išvadų – aiškus ryšys tarp ekonominės nelygybės ir LGBT-fobijos apraiškų dažnumo. Apklausos duomenys rodo, kad ten, kur žmonės patiria didesnį ekonominį nepriteklių, LGBTQ+ žmonės dažniau susiduria su atstumimu ir diskriminacija. Ir priešingai – geresnė ekonominė padėtis dažnai susijusi su visuomenės atvirumu ir didesniu LGBTQ+ palaikymu.

Tyrimo autorių teigimu, politinės priemonės, skirtos mažinti diskriminaciją ir skatinti įtrauktį, turi būti suderintos su strategijomis, mažinančiomis ekonominį nepriteklių ir socialinę atskirtį. Atskirų institucijų ar bendruomenių pastangos vienos be kitos nebūtinai duos laukiamų rezultatų, jei nebus sprendžiami kompleksiški socialiniai ir ekonominiai veiksniai.

Teigiamia, kad prastesnė gyvenimo gerovė – tiek dėl diskriminacijos, tiek dėl ekonominių sunkumų – gali padidinti socialinius ir sveikatos rizikos veiksnius. Taigi, socialinės gerovės siekimo ir sveikatos užtikrinimo strategijos turi būti tarpusavyje integruotos.

Nors pasaulis žengė žingsnius į priekį ginant LGBTQ+ teises, šio tyrimo duomenys rodo, kad LGBT-fobija išlieka giliai įsišaknijusi socialinė problema, susijusi ne tik su kultūriniais ar politiniais veiksniais, bet ir su ekonomine nelygybe. Tyrimas primena, kad kovos su diskriminacija strategijos turi būti kompleksinės, atsižvelgiančios ne tik į teisės aktus, bet ir į socialinę paramą, švietimą, ekonominį stabilumą bei požiūrio kaitą šeimoje ir bendruomenėse.