Martynas Norbutas. Tolerancija: kodėl ji vis dar svarbi šiandien?
Šiandien minime Tarptautinę tolerancijos dieną. Tolerancija dažnai skamba kaip gražus žodis, tinkantis plakatui ar politinei kalbai, bet realybėje ji reiškia kur kas daugiau – saugumą, orumą ir kasdienę ramybę kiekvienam iš mūsų. Ypač bendruomenėms, kurios iki šiol susiduria su išankstiniais nusistatymais, nepagrįstomis baimėmis ar atvira diskriminacija.
Tarptautinė tolerancijos diena primena, kad visuomenė nėra statiška – ji nuolat kinta. Kinta ir jos požiūris į tai, kas laikoma „norma“. Vis dėlto žmonių patirtys nesikeičia taip greitai kaip norėtųsi, ypač kai tai susiję su įvairovės priėmimu. Ten, kur vieni pastebi progresą, kiti vis dar gyvena nuolatinėje savicenzūroje: renka žodžius kalbėdami su kolegomis, keičia temą šeimos vakarienių metu ar vengia prisiliesti prie partnerio gatvėje. Tai ne abstraktus nepatogumas – tai tikrovė, kurią gali pakeisti tik visuomenės nuostatos.
Tolerancija nėra reikalavimas visiems tapti vienodais. Priešingai, ji leidžia gyventi įvairiai, bet oriai. Ji suteikia erdvės žmonėms būti savimi be baimės, kad jų pasirinkimai taps pretekstu pašaipoms ar agresijai. Kai kalbame apie LGBTQ+ bendruomenę, tolerancija dažnai tampa ne tik socialiniu principu, bet ir labai praktine apsaugos forma – nuo patyčių mokykloje iki įstatymų, kurie pripažįsta įvairias šeimas.
Tačiau tolerancija nėra savaime atsirandantis reiškinys. Ji reikalauja įsiklausymo, gebėjimo kritiškai vertinti savo įsitikinimus ir pripažinti, kad kitų žmonių patirtys gali būti kitokios nei mūsų. Šiandien, kai viešojoje erdvėje gausu įtampos, o socialiniai tinklai dažnai tampa greitkeliu į poliarizaciją, toks įsiklausymas tampa iššūkiu. Visgi būtent čia tolerancija turi didžiausią galią: ji sulėtina tempą, leidžia pamatyti tikrą žmogaus vidų, o ne seksualinę orientacija, tikėjimą, negalią, odos spalvą ir pan.
Tarptautinė tolerancijos diena nėra tik eilinė diena kalendoriuje. Ji – priminimas, kad pagarba ir empatija nėra duotybė, o pasirinkimas, kurį darome kasdien. Kiekvienas kartas, kai neleidžiame neapykantai tapti norma, kai pasirenkame dialogą vietoj smerkimo, kai giname tuos, kurie jaučiasi silpnesni, kuriame lygesnę ir saugesnę visuomenę.
Galiausiai tolerancija – tai ne apie „kitus“. Tai apie mus visus. Apie tai, kokioje šalyje norime gyventi ir kaip norime jaustis jos gatvėse, namuose ir savyje. Ir kol šis klausimas tebėra aktualus, tol tolerancijos tema išliks tokia pat svarbi kaip ir laisvės tema.
- Prisijunkite arba užsiregistruokite jei norite komentuoti
