Orgazmo metu smegenys išskiria įspūdingą „kokteilį“ cheminių medžiagų. Naujausi tyrimai rodo, kad iš karto po kulminacijos aktyvuojasi endorfinai – natūralūs „geros savijautos“ opioidai. Jie slopina dopamino – su susijaudinimu ir motyvacija susijusio neurotransmiterio – veiklą. Kartu padidėja serotonino lygis, kuris yra glaudžiai susijęs su kūno ramybe ir miegu.

Taip pat pasikeičia ir nervų sistemos režimas: nuo simpatinės („kovok arba bėk“) pereinama prie parasimpatinės, kuri skatina atsipalaidavimą, širdies ritmo lėtėjimą ir miegui artimą būseną. Taigi, noras miegoti niekaip nesusijęs su vyrų požiūriu į santykius.

Orgazmo metu į kraują patenka ir daugiau oksitocino – hormono, vadinamo „apkabinimo chemija“. Jis stiprina ryšio jausmą tarp partnerių, mažina stresą ir skatina atsipalaidavimą. Nenuostabu, kad daugeliui norisi ne tik užsimerkti, bet ir prigulti ar prisiglausti prie partnerio.

Ilgą laiką buvo manoma, kad mieguistumą po sekso lemia hormonas prolaktinas. Kai kurie senesni tyrimai rodė, kad jo kiekis po orgazmo stipriai pakyla. Tačiau naujesni tyrinėjimai šią hipotezę paneigia – prolaktino svyravimai nepaaiškina, kodėl atsiranda refrakterinis periodas (laikas, kai vyrui sunkiau pasiekti naują erekciją) ir norisi miego.

Šiuolaikiniai miego tyrimai rodo, kad seksas su orgazmu pagerina miegą tiek vyrams, tiek moterims. Hipotezė, kad vyrams poveikis stipresnis, nepasitvirtino. Skirtumus greičiausiai lemia kultūriniai lūkesčiai ir skirtinga elgsena, o ne biologija.

Mieguistumas po sekso nėra susijęs su abejingumu partneriui. Tai normalus biologinis procesas, kylantis iš sudėtingų neurocheminių ir hormoninių pokyčių: endorfinų ir serotonino, oksitocino poveikio ir parasimpatinės nervų sistemos.

Ir svarbiausia – tai patiria ne tik vyrai. Seksas, kurio metu pasiekiamas orgazmas, daugeliui žmonių yra natūralus kelias į ramų miegą, nepriklausomai nuo lyties ar seksualinės orientacijos.