Jungtinės Karalystės profesorius: Bažnyčios įtaka mažėja, taip nutiks ir Lietuvoje

Skaitymo laikas
1 minute
Perskaityta

Jungtinės Karalystės profesorius: Bažnyčios įtaka mažėja, taip nutiks ir Lietuvoje

Ant, 12/07/2021 - 15:38
Kategorija:
0 komentarų

Jei šiuo metu Bažnyčia gali sustabdyti lygybės LGBT žmonėms siekį, tai laikina ir pasikeis, portalui LRT.lt sako Londono metropoliteno universiteto profesorius emeritas Jeffrey Haynes, lankęsis Lietuvoje. Pasak jo, keičiantis kartoms, keičiasi ir religijos įtaka visuomenei bei politikai. Vis dėlto, priduria profesorius, religijos įtaka politikai yra stipri ir neretai leidžia iškilti populistams.

– Matome, kad Bažnyčia gali daryti įtakos tam tikrų sprendimų priėjimui, formuoti visuomenės nuomonę – apie tai buvo kalbama ir Lenkijos kontekste, pavyzdžiui, dėl abortų uždraudimo. Kiek įtakos tam galėjo padaryti Bažnyčia?

– Lenkija yra išskirtinumas, tarp Europos valstybių nėra įprasta, kai dominuojančios religijos institucijos daro įtakos politikai tiek metų. Bet Bažnyčios vaidmuo Lenkijos politikoje tikriausiai mažėja – dauguma žmonių nenori, kad jiems Bažnyčia sakytų, ką daryti politine ar socialine prasme.

Lenkija sekuliarizuojasi, bet valdančioji partija ir vyriausybė sako, kad Lenkija turėtų būti katalikiška ir laikytis šių tradicijų. Šiai ideologijai kai kurie pritaria, tačiau ne visi. Manau, tai skaldanti ideologija, kuri dažnai susijusi su žmonių kartomis – vyresni žmonės paprastai labiau palaiko Bažnyčią, o jaunesni – ne taip.

Manau, Lenkija reprezentuoja religijos ir politikos koalicijos pavyzdį, kas paprastai nenutinka kitur. Tačiau kraštutinės dešinės populizmas Europoje dažnai naudoja šį kultūrinį argumentą apie tradicijas, tęstinumą ir stabilumą, o tai gali būti teigiamai priimama konservatyvių religijos išpažinėjų.

– Tam tikrus to aspektus stebime ir Lietuvoje, kai Bažnyčia stengiasi formuoti politinius sprendimus ir, pavyzdžiui, pasisako prieš tos pačios lyties žmonių partnerystę ar Stambulo konvenciją. Kiek įtakos Bažnyčia gali turėti tam, kad šie teisės aktai Lietuvoje nepriimami ar neratifikuojami?

– Jaunesni žmonės užaugo globalizacijos procese, kai keičiasi vertybės. Jų vertybės yra kitokios nei galbūt tradicinė Bažnyčia jas supranta. Jei tradicinės religijos hierarchai šiuo metu gali sustabdyti lygybės priemonių dėl LGBT priėmimą, tai yra laikinas dalykas, kuris greitai pasikeis.

Airijoje Katalikų Bažnyčia buvo beveik tokia pati įtakinga kaip Lenkijoje, kaip galbūt Lietuvoje, tačiau ji negalėjo sustabdyti įstatymo, leidžiančio abortus. Galbūt prieš 10 metų taip nebūtų nutikę. Tai, kas vyko Airijoje, nutiks ir Lietuvoje – galbūt lėčiau, tačiau nutiks ir Lietuvoje, kuri yra labiau sekuliari. Galiausiai – ir Lenkijoje.

– Kalbėjote, kad religijos vaidmuo bėgant metams mažėja. Tikriausiai nėra taip, kad jos įtaka sumažės per kelerius metus?

– Tikiu, kad sekuliarizacija tęsis, kad palaipsniui religijos įtaka silpnės. (...) Rytų Europos valstybės yra ypač įdomus pavyzdys, nes Sovietų Sąjunga stūmė ateizmą kaip ideologiją, kai kuriais atvejais tai vyko ir šimtmetį.

Kai kuriais atvejais religijos sugrįžimas į regioną yra susijęs su sovietų ideologijos atmetimu ir sovietizacijos atmetimu. Tačiau ar tai reiškia, kad religija ilgiau išlaikys įtaką? Esu skeptiškas. Veikia kartų kaita, o jauni žmonės visur yra mažiau religingi. Sunku patikėti, kad tada, kai jaunoji karta atsidurs lyderiaujančiose pozicijose, religija išlaikys konservatyvų požiūrį.

Daugiau LRT.