„Truputį stebėjausi, kad vaikas neparveda jokios panelės, bet jis taip neaiškiai numykė, kad dabar jam rūpi išsilavinimas, o ne merginos. Pasirodo, buvo įsimylėjęs vieną kitą berniuką, bet bijojo pripažinti. Viduje jautėsi turintis iškrypusių polinkių ir dėl to išgyveno. Tik būdamas dvidešimt trejų sau tai pripažino, kai įsitikino, jog net ir bandymai užmegzti intymius ryšius su moterimis laimės neatneša“, – vaikino išgyvenimais dalijosi mama.

Moteris pripažįsta, kad išgirdus sūnaus prisipažinimą buvo šokas. „Savaitė ašarų, po to paprašiau daugiau informacijos ta tema, jis atvežė literatūros. Kramčiau viską ir bandžiau suprasti. Norėjau susipažinti su jo aplinka ir pamačiau, kad LGBT žmonės protingi, išsilavinę, kultūringi, inteligentiški. Už trijų mėnesių netgi ėmiau džiaugtis supratusi, kad tai saugi aplinka mano vaikui, – apie virsmą pasakojo Jolanta. – Tačiau pusantrų metų truko, kol pakėliau galvą.“
 
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad bendravimas mamoms palengvina gyvenimą. „Ir visame pasaulyje taip – vis mamos. Vyras lengvai susitaikė – nepalūžo. Pasakė: „Nustok bliovusi. Tai – mūsų vaikas. Taškas.“ Jo aplinkoje daug homofobų, bet vyras moka praeiti pro šalį ir sako: „Ką aš darysiu? Neisiu muštis su pasauliu, tiesiog einu ir dirbu savo darbą“, – vyro reakciją apibūdino J.Vaitiekūnienė.
 
Visuomenės moteris nesmerkia. „Iš kur kiti turi žinoti apie LGBT, jei mes – tėvai – nežinome? Kodėl visuomenė turi priimti mūsų vaikus, jei mes patys jų nepriimame? Ir Skandinavijos šalys praėjo per tai. Visuomenė ėmė išgirsti, kai apie tai pradėjo kalbėti patys žmonės. Čia ne politikai turi aiškinti, o patys bendruomenės nariai prisiimti atsakomybę, kalbėti. Jei tylėsime, pokyčių tikrai nebus“, – reziumavo „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ narė.

Daugiau Lsveikata.