Paprastai teigiama, kad lytis yra stabili savybė. Neva žmonės gimsta vyrais arba moterimis ir tokie išlieka augdami. Tačiau Vanessa LoBue teigia, kad taip nėra.

„Atlikdamas savo tyrimus pastebėjau, kad vaikai nesupranta lyčių stereotipinio elgesio (...) iki dvejų ar trejų metų“, - theconversation.com paskelbtame straipsnyje pastebi mokslininkė. Ji pažymi, kad po dar kelerių metų vaikų lyties samprata vaikams tampa pakankamai griežta, o kiek vėliau ir vėl matomas nežymus lankstumas.

„Taigi aiškėja, kad lytis yra labiau kintanti būsena, nei dauguma žmonių mano. Ir stebėtina, kad būdami vaikais mes lanksčiau galvojame apie lytį, nei galiausiai suaugę“, - teigia docentė.

„Iki penkerių metų vaikai nemano, kad lytis apskritai turi pastovumą. Ikimokyklinukas gali paklausti savo mokytojos, ar ji buvo berniukas ar mergaitė, kai buvo maža, arba mažas berniukas gali pasakyti, kad jis nori užaugti ir būti mama“, - rašo Vanessa LoBue.

Anot jos, atlikti tyrimai rodo, kad vaikų samprata apie lytį vystosi palaipsniui nuo trejų iki penkerių metų. Po penkerių metų dauguma vaikų mano, kad išoriniai drabužių ar šukuosenos pokyčiai nereiškia lyties pasikeitimo, t.y. vaikas pradeda galvoti apie lytį kaip stabilią, nesikeičiančią.

„Vaikai nuo trejų iki penkerių metų mėgsta žaisti su savo lyties atstovais. Be to, jie nori užsiimti lyčių stereotipiniais žaislais ir veikla“, - rašo mokslininkė. – „Tik po kelerių metų – kai jiems sukanka septyneri–10 metų – vaikai tampa labiau atsipalaidavę, ir nesilaiko griežtai jų suvokimu vyriško ar moteriško elgesio“.

Ji priduria, kad tai, jog lytinę tapatybę lemia ne tik gimimo metu buvusi lytis – pasirodo jau žinojo maži vaikai: „Dažnai manome, kad vaikų mąstymas yra nesubrendęs, tačiau gali būti, kad ikimokyklinukai iš tikrųjų gerokai lenkia savo laiką“.