„Sakyčiau, kad, viena vertus, tai, žinoma, yra sovietinės homofobijos ir sovietinio požiūrio į homoseksualus, sovietinio požiūrio į LGBT liekanos“, - atsakydamas į LRT radijo klausimą kodėl diktatoriais pasisako prieš LGBTQ+ sako istorikas ir politikos analitikas Aleksandras Friedmanas. - „O kita vertus, taip bandoma stiprinti savo valdžią, nes kai turi priešo įvaizdį, į kurį visada gali parodyti pirštu, diktatūrose tai gali būti panaudota kaip stabilizuojantis veiksnys“

Pasak istoriko, Kremlius sąmoningai pasirinko kovą prieš LGBTQ+ kaip jungiantį visuomenę reiškinį, kartu parodant, jog Rusija skiriasi nuo Vakarų. „Homofobija buvo suvokiama kaip kažkas, kas turėtų jungti Rusijos visuomenę tradicinių vertybių pagrindu. O Baltarusija tiesiog palaipsniui perima šią politiką“, - sako jis.

Aleksandras Friedmanas atkreipia dėmesį, kad toks LGBTQ+ puolimas yra pavojingas, nes bet kuriuo momentu gali taip pat būti užpulta kita bendruomenė.

„Iškeliama tezė, kad Europoje egzistuoja vadinamasis homoseksualų lobizmas, kad jie vienas kitą palaiko, vienas kitą stumia į priekį ir t. t., kitaip tariant, kai kuriamos tokios sąmokslo teorijos, visai nesvarbu, kas yra centre, nes tai bet kada gali būti pakeista, – vietoje homoseksualų tam tikru momentu gali atsirasti žydai ar kokia nors kita grupė. Tai yra neapykantos propaganda, kurią galima taikyti bet kuriai grupei“, - įsitikinęs istorikas.

Anot jo, tokie politiniai žaidimai veda prie dehumanizacijos. O tai leidžia vėliau žengti dar toliau - imtis kraštutinių priemonių. „Žmogų psichologiškai dehumanizavus tampa daug lengviau prieš jį imtis represinių priemonių, iki pat jo sunaikinimo“, - istorijos pamokas primena A. Friedmanas.