Portugalijoje su mylimuoju susituokęs T. Kirša svarsto ten persikraustyti galutinai, nes Lietuvoje jaučiasi rūšiuojamas, iš patirties žino, kad čia kartais privalo slėpti savo homoseksualumą. Apie homoseksualaus žmogaus patirtis gyvenant Lietuvoje jį kalbina LRT RADIJO laidos „Tuzinas“ vedėja Guoda Pečiulytė.

– Jūs su vyru esate apsisprendę išvažiuoti iš Lietuvos. Norėčiau sakyti – turbūt dėl to, kad norite nuolatinės šilumos, mat galvojate kraustytis į šiltus kraštus, bet jūs sakote, kad ne visai dėl šilumos, kad gyvenimas Lietuvoje vienalytei porai, homoseksualiam asmeniui nėra toks dėkingas kaip kitose valstybėse.

– Tikrai taip, taikliai apibūdinta, bet norėčiau pastebėti, kad nėra taip dramatiška, yra šalių, kur situacija yra žymiai sudėtingesnė. Kai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbiau apie tą mūsų planą viešai, daugelis nustebo, klausė, kodėl, tarsi suvedė su pastaraisiais įvykiais dėl partnerystės įstatymo. Bet šis mūsų sprendimas brendo labai ilgai.

Taip, šiluma yra labai svarbu, gražus kraštas – irgi, bet ir jausmas, kad tu esi reikalingas bendruomenei, valstybei, yra neatsiejama kiekvieno žmogaus būtinybė. Mes nusprendėme, kad visgi Portugalija yra ta šalis, kurioje norėtume gyventi, kurti savo gyvenimą. Bet iš karto pataisau mąstančius: bėga iš šalies, nemyli tėvynės. Nieko panašaus – meilę tėvynei tu parodai širdyje, veiksmais ir tuo, kaip tu apie ją kalbi.

Aš nieko blogo negalėčiau pasakyti, bet taip yra paprasčiau. Vienas iš atsakymų, kodėl norėtume išvažiuoti, yra tai, kad ten gali įsivaikinti.

– Jūs šiandien, būdamas jaunas, darbingas žmogus, nesijaučiate reikalingas? Jūs abu jauni.

– Taip, abu jauni, abu jaučiamės reikalingi, bet yra tam tikros mūsų dalies reikalingumas, ne visos asmenybės. Tai yra problema.

Kai mes kalbame apie rūšiavimą, visuomet nusišypsau kur nors spaudoje perskaitęs, išgirdęs kokiame nors reportaže šį terminą iš tų kovojančių už tradicines šeimos vertybes. Mus rūšiuoja – reikia, kad dirbtume, mokėtume mokesčius, padėtume vardan tos, bet kai prakalbame apie tai, kad mums reikia meilės ir iš valstybės, to nereikia. Jiems reikia tik specialisto.

Per tuos metus ne kartą esu išgirdęs: viskas gerai, būkite, kokie jūs būnate, bet kam jūs tą viešinate? Mes neviešiname, specialiai neiname, tiesiog kalbame ir nesitaikstome su tuo metu aplinkoje esančia neigiamybe.

– Daug smurto Lietuvoje prieš LGBT bendruomenę?

– Tikrai daug ir kas yra smurtas? Daug kas įsivaizduoja, kad smurtas yra tik fizinis, bet smurtas gali būti žodinis, replikos, pastūmimas... Smurtas gali privesti ir prie didelio nusikaltimo prieš patį save – savižudybės. Kas gaila, kad dažniausiai smurtas ateina iš artimos aplinkos: tėvų, giminaičių ir kitų asmenų.

Daugiau LRT.