„Kai ilgai gyveni aplinkoje, kurioje negali kalbėtis su žmonėmis – jauti baimę. Ir tik žengęs žingsnį, supranti pasielgęs itin drąsiai. Aš žengiau ir niekada nesigręžiojau atgal. Didžiuojuosi tuo, kas esu“, - apie savo atsiskiedimą LRT laidoje Stilius kalbėjo Robertas S. Gilchristas.

Pasak jo, jį įkvėpė Martino Liuterio Kingo kova už žmogaus teises. Tiesa, jis pripažįsta, kad ir JAV teko nueiti ilgą kelią link didesnio lygiateisiškumo.

„Šiais laikas aplinka iš esmės skiriasi nuo tos, kai aš pirmą kartą prisipažinau viešai ir buvau pirmasis tai padaręs užsienio tarnyboje. 1990 viskas vyro kitaip. Tai buvo laikas kai politikoje nuskambėjo Bilo Klintono nuostata: neklausia – nesakyk. Jei tai būtų įvykę 1950-aisiais dauguma karjeros diplomatų, tokių kaip aš, būtų tiesiog išspirti iš užsienio tarnybos. Tada tvyrojo suvokimas, kad mes nesugebame atlikti savo darbo. Bet žinojau, kad tai buvo neteisinga ir kovojau už pasikeitimus“, - sakė Robertas S. Gilchristas.

Jis pridūrė, kad apie 1990 metus buvo sukurta LGBTQ+ diplomatų organizacija, nes teko kovoti už realius pokyčius – galimybę būti atviriems darbo vietoje ar leidimo tos pačios lyties porų sutuoktiniams vykti ir gyventi kartu paskirtoje darbui šalyje.

Ambasadorius taip pat užsiminė apie darbą Lietuvoje. Jo nuomone, po truputį pokyčiai matomi ir čia.

„Mano pirmas tikslas čia – būti geru Amerikos ambasadoriumi, rūpintis gynybos ir bendradarbiavimo klausimais. Svarbus ir mūsų įsipareigojamas saugoti žmogaus teises. Mūsų darbas su Lietuva, atsižvelgiant į Baltarusijos, Rusijos situaciją irgi labai reikšmingas. Tačiau tuo pat metu aš esu gėjus ir tuo didžiuojuosi. Manau tai šiek tiek glumina lietuvius, nes jiems svarbi šeima. Tačiau būtent Lietuvoje sutikau daug žmonių, meilės ir šilumos, o homoseksualai čia nėra ateiviai. Jie - mūsų broliai, seserys, draugai, kaimynai, kolegos, jūsų vaikai. Tikiuosi, kad Lietuva keisis. Matau pokyčius“, - teigė jis.