Komisija konstatavo, kad taisyklės apibrėžia skrydžio palydovų  aprangos kodą ir priežiūros standartus pagal asmens lytį. Pagal kodeksą darbuotojai privalo dėvėti arba „vyrišką“, arba „moterišką“ uniformą, kuri savo ruožtu apibrėžia kokias sukneles ar sijonus, kokias kelnes ar megztinius, kokios spalvos batus gali dėvėti palydovai, ar jie privalo rišėti kaklaskares ar kaklaraiščius.

Aviakompanijos priimti standartai taip pat nurodo ar darbuotojai gali naudoti lūpų dažus, ar auginti barzdą, kiek gali nešioti auskarus, ar gali naudoti makiažą ar maskuojamąją priemonę ir ar gali pasiraitoti rankoves.

Ginčai dėl aprangos kodo kilo dėl skundo, kurį pateikė nedvinarės tapatybės skrydžių palydovas Justin Wetherell, teigdamas, kad vienoda aprangos politika verčia laikytis su lytimi susijusių standartų, kurie neatitinka jų tikrosios lytinės tapatybės.

Vašingtono valstijos žmogaus teisių komisija, kuri remdamasi „įrodymų persvara“, nusprendė, kad yra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad bendrovė diskriminavo minėtą asmenį kai privertė vadovautis vyro aprangos kodeksu ir standartais.

Remiantis komisijos išvadomis, griežta uniformų politika pažeidžia valstijos įstatymus, kurie draudžia darbdaviams „reikalauti, kad asmuo rengtųsi tokiu būdu, kuris neatitinka to asmens lytinės išraiškos ar lytinės tapatybės“.