Unikalūs Queer tapytojo Juliusz Lewandowski erotiniai aktai (darbų foto)

Skaitymo laikas
1 minute
Perskaityta

Unikalūs Queer tapytojo Juliusz Lewandowski erotiniai aktai (darbų foto)

Ant, 08/09/2022 - 09:00
Kategorija:
0 komentarų

Ko gero vieno žinomiausių Lenkijos queer tapytojo darbuose galite išvysti atviras, kupinas jausmų, sekso scenas. Menininkas sako, kad menas yra erotinis ir jo tikslas parodyti, kad gėjų erotika nėra kažkuo išsiskirianti. Tiesa, jis užsimena, jog jam kur kas svarbiau kalbėti ne apie seksualumą, o apie būtinybę ginti paprastų žmonių interesus.

„Gėjų erotika yra tas pats, kas bet kuris kitas erotinis menas“, - interviu Freedomnews sakė Juliusz Lewandowski. – „Antra – manau, kad erotiškumas yra labai svarbus, kad kartais žmonės linkę to nepaisyti. Šiais laikais liūdna, kad daugelis nežino, kur yra riba tarp erotinio meno ir pornografijos“.

Menininkas teigia, kad jis nori sukurti grožio kanoną, kuris nėra susijęs su vyrišku ar moterišku kūnu. Ir panašu, jam pavyko, nes daugelis heteroseksualių žmonių žavisi ir kolekcionuoja jo paveikslus su  gėjų meilės scenomis.

Nepaisant erotiškų paveikslų, menininkas sako, kad daug svarbiau už seksualumą jam būti kairiuoju, kuris aktyviai dalyvauja paprastų žmonių teisių ginime.

„Sąžiningai, kalbant apie mano tapatybę, lytis ir seksualumas man yra svarbūs, bet ne tiek, kiek buvimas komunistu. Man atrodo, kad mano pomėgiai menas, filosofija ir politika yra svarbesni. Po viso to galiu pasakyti, kad esu vyras arba moteris, biseksualus, gėjus ar transseksualas. Galų gale, ji man nėra tokia svarbi, bet lyčių lygybė yra. Nemanau, kad bet kokie ekonominiai pokyčiai būtų įmanomi be socialinių papročių kaitos – pavyzdžiui, patriarchato. LGBT žmonės turėtų stovėti su moterimis, ypač čia, Lenkijoje, kur bažnyčia nori valdyti visus“, - sako menininkas.

Juliusz Lewandowski paveiksluose aršiai kritikuoja kapitalizmą, remia darbininkų judėjimus. Ši pozicija gimė iš menininko gyvenimiškos patirties.

„Kapitalizmas man padovanojo chronišką ligą – abi mano rankas pažeistos dėl pasikartojančios patempimo traumos ir alkūnės nervų uždegimų. Visa tai keleto metų darbo daugiau nei 65 valandas per savaitę pasekmė“, - savo gyvenimo patirtimis dalijasi tapytojas. – „3 metus praleidau kaip benamis Londono skvote. Tai, kad man pavyko išsivaduoti iš šių blogų gyvenimo sąlygų, buvo tik sėkmės klausimas. (...) Manau, kad mano, kaip menininko, pareiga yra kritikuoti visuomenę. Vien todėl, kad beveik visi XX amžiaus menininkai iš tikrųjų buvo komunistai ir anarchistai. Tęsiu šią tradiciją. Tačiau žmonės retai tai žino. O meno istorijos knygose dažnai neminima daugelio žinomų tapytojų politinės simpatijos. Menas taip pat yra politinis – taip turėtų būti, ypač šiais neramiais laikais“.