Naujausi

Daugelis žmonių nenori nieko įžeisti. Vis dėlto kai kurie komentarai, ypač sakomi „gerais norais“ vedini, LGBTQ+ žmonėms gali skambėti žeidžiančiai, menkinančiai ar tiesiog priversti jaustis nepatogiai. Dažnai problema slypi ne bloguose ketinimuose, o nežinojime. GayLine.LT pateikia trys konkrečius pavyzdžius, kurie heteroseksualiems žmonėms gali atrodyti nekalti, tačiau LGBTQ+ žmonėms dažnai sukelia nemalonius jausmus.

Europos Parlamento nariai ragina Komisiją pasiūlyti ES taisykles, kurios suvienodintų išžaginimo nusikaltimų apibrėžimą ir nustatytų, kad jie vyksta be laisvo sutikimo. Balsuojant šiai pozicijai nepritarė "valstietis" A. Veryga, "lenkų" atstovas V. Tomaszewski, homofobiją skleidžiantis P. Gražulis, susilaikė - konservatorius K. Mažylis.

Artėjant rinkimams Lietuvoje vėl naudojamas kelis kartus pasiteisinęs neapykantos telkimo metodas – surasti patogų priešą, jį garsiai pulti ir taip mobilizuoti dalį rinkėjų. Kai trūksta idėjų kaip paskatinti ekonomikos augimą, užtikrinti švietimo prieinamumą visiems, tinkamą sveikatos apsaugą ar nacionalinį saugumą, kai nėra realių sprendimų kasdienėms žmonių problemoms, ištraukiama sena tema – LGBTQ+ žmonės.

Socialiniuose tinkluose vis dažniau pastebima nauja provokatyvi tendencija – vartotojai apeina platformų taisykles ir trumpam parodo savo genitalijas pasitelkdami atspindžius. Tam naudojami akiniai, televizoriaus ekranai, langai, veidrodiniai paviršiai ar kiti objektai, kuriuose vos kelioms sekundėms pasimato penis. Tokie įrašai neretai surenka tūkstančius reakcijų, komentarų ir žaibiškai išplinta internete.

Homofobija – tai LGBTQ+ bendruomenės narių arba juos remiančių žmonių diskriminacija. Šie jausmai gali būti išreikšti įvairiomis formomis – nuo subtilių užuominų ar juokelių iki atviro priešiškumo ar net smurto. Susidūrus su homofobija svarbu suprasti, kad kiekviena situacija yra skirtinga ir dažnai labai asmeniška, tad reakcija gali skirtis priklausomai nuo aplinkybių. GayLine.LT nori pateikti kelis patarimus kaip reikėtų reaguoti susidūrus su homofobija.

LRT forumo laidoje dalyvavusi „valstiečių“ Seimo narė ir vėl sužibėjo savo „išmintimi“. Diskutuojant dėl pagalbinio apvaisinimo įstatymo ji pareiškė, kad negalima leisti juo pasinaudoti vienišoms moterims dėl gėjų. Neva jie gali skųstis dėl diskriminacijos. Į tai netruko sureaguoti Tomas Vytautas Raskevičius, kuriam net keiksmažodis išsprūdo.

Ilgą laiką viešojoje erdvėje vyravo gana siauras gėjaus grožio standartas – lieknas, jaunas, sportiškas, be kūno plaukų ir dažnai atitinkantis mados industrijos primestą estetiką. Toks įvaizdis dominavo filmuose, reklamose, pažinčių platformose. Tačiau meškiukų kultūros atsiradimas ir išpopuliarėjimas šį požiūrį iš esmės pakeitė.

Nors LGBTQ bendruomenė dažnai pristatoma kaip įvairi ir vieninga, realybėje skirtingų grupių matomumas joje nėra vienodas. Viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje, kultūroje ir net pačios bendruomenės renginiuose lesbietės neretai lieka paraštėse. Jų istorijos girdimos rečiau, jų problemos aptariamos mažiau, o reprezentacija dažnai būna fragmentiška. Kodėl taip nutiko?