nerimas

Artėjant Velykos, daugelis žmonių Lietuvoje ruošiasi vienai svarbiausių metų švenčių – susitikimams su šeima, margučiams ir tradicijoms, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Tačiau LGBTQ+ bendruomenės nariams ši šventė neretai tampa ne tik džiaugsmo, bet ir vidinės įtampos laiku. Daliai žmonių Katalikų Bažnyčia išlieka svarbi kultūrinė ar dvasinė erdvė. Tačiau kartu ji dažnai yra ir atstūmimo šaltinis – institucija, kurioje vis dar girdimi pasisakymai, neigiantys LGBTQ+ žmonių santykių vertę. Todėl Velykos kai kuriems tampa pasirinkimu tarp tikėjimo, šeimos ir savęs.

LGBTQ+ žmonės, kaip ir visi kiti patiria stresą darbe, studijuodami. Tačiau priešingai nei kitiems, jiems kyla papildomų iššūkių susijusių su savęs vertinimu. Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė ir dėstytoja, psichologė Rasa Katinaitė sako, kad „gyvendami stigmatizuojančioje visuomenėje jie patiria papildomų sunkumų. Tai tėvų, draugų atstūmimas, vienišumo jausmas, didesnė depresijos, nerimo, savižudybių ir priklausomybių rizika kaip atsakas į stigmatizacijos patirtis“.

Intymumas gali padėti nors trumpam pamiršti pasaulio negandas, o tai šiuo metu itin svarbu, rašo Lsvaikata. Tik kaip reiktų pasinerti į malonumus, kai naujienų srautas galvoje to neleidžia?

Pasimatymai paprastai kelia stresą, ypač jei esate drovus ir intravertas. Pateikiame kelis patarimus, kurie gali padėti padidinti pasitikėjimą savimi ir sumažinti nerimą.

Daugelis vyrų, net tie, kurie lankosi gana dažnai, susiduria su kaip atrodo keistu – bet labai paplitusiu – nepatogumu nusirengti apatinius persirengimo kambaryje. Ši baimė gali slėptis gilesniuose psichologiniuose, socialiniuose ir kultūriniuose sluoksniuose nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Psichikos sveikata LGBTQ+ bendruomenėje – viena didžiausių aktualijų. Tyrimai rodo, kad queer žmonės, dėl visuomenės neigiao požiūrio į juos, dažniau nei heteroseksualūs bendraamžiai patiria nerimą, depresiją ar net savižudybės riziką. Tačiau prieiga prie pagalbos tebėra labai sudėtinga – eilės pas psichoterapeutus ir kitus specialistus yra ilgos, o queer draugiškų ekspertų pasirinkimas labai ribotas. Aiškinamės, ar čia gali padėti nauja tendencija – „Dirbtinio intelekto terapija“?

Socialiniuose tinkluose kyla nemažai diskusijų apie LGBTQ+ atstovus. Šiandien norime atidžiau pasižvalgyti po tas, kurias inicijavo heteroseksualūs žmones. Jie atskleidė pagrindinius dalykus, kuriuos LGBTQ+ bendruomenė norėtų, kad visuomenė apie juos žinotų.

Mūsų portalo skaitytojas teigia, kad jam dažnai aplinkiniai užduoda klausimą kodėl jis emigravo iš Lietuvos. „Atsakymas nėra toks paprastas, kaip daug kam gali atrodyti. Emigracija nėra sprendimas, kurį priimi lengvai. Tai buvo ilgai brendęs apsisprendimas, kurį nulėmė mano, homoseksualaus žmogaus patirtys kaip Lietuvoje“, - teigia jis GayLine.LT redakcijai atsiųstame laiške.

Naujausias „myGwork“ tyrimas atskleidė, kad beveik pusė LGBTQ+ darbuotojų visame pasaulyje susidūrė su depresiją.

Daugiau nei dešimt metų kartu su Birute Sabatauskaite gyvenanti Jūratė Juškaitė teigia, kad yra pikta ant savo valstybės, kuri neužtikrina jų abiejų vaiko saugumo. Dėl neįteisintos partnerystės ir draudimo sudaryti tos pačios lyties santuokas Lietuvoje tokių porų vaikai nėra matomi, o tėvų rūpesčiai nejaudina politikų.

Naujas LGBTQ+ pilietinių teisių pelno nesiekiančios organizacijos „Žmogaus teisių kampanija“ tyrimas atskleidė, kad 46,1 procento jaunuolių JAV jaučiasi nesaugūs mokykloje. Trans ir ne dvejetainės lyties asmenys yra dar blogesnėje padėtyje.

GayLine.LT pakvietė skaitytojus pasidalinti kuriozinėmis situacijomis, kurios jiems nutiko gėjų ir biseksualų paskirties saunose. Dalinamės skaitytojo laišku, kuriame vaikinas iki šiol negali atsigauti po sukrėtimo ir prašo patarimo kaip turėtų elgtis.

Savaitgalį LIJOT organizuotos diskusijos metu Rasa Račienė prakalbo apie LGBTQ+ bendruomenės situaciją Lietuvoje. Ji teigia, kad tam tikruose socialiniuose burbuluose gyvenimas gali atrodyti pakankamai geras, tačiau už jų ribų – bendruomenės nariai patiria nuolatinę įtampą.