Mantvydo Noreikos nuomonė

Diskusija vyko svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektą. Jo tikslas – atnaujinti pagalbinio apvaisinimo reguliavimą, mažinti biurokratines kliūtis, plėsti vaisingumo išsaugojimo galimybes ir įgyvendinti Konstitucinio Teismo išaiškinimus. Tačiau daliai Seimo narių šis klausimas, regis, pasirodė pernelyg biurokratinis. Jie nusprendė jį išnaudoti savireklamai. Akivaizdu, kad kai kurie politikai gerokai persistengė.

Vieniša motina yra lesbietė?

Vieną ryškiausių pasisakymų pateikė "valstietis" Seimo narys Eugenijus Kirkutis. Prieštaraudamas siūlymui leisti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis naudotis ir vienišoms moterims, jis pareiškė: „O vieniša moteris, kadangi partnerystė, ačiū Dievui, kol kas dar nėra įteisinta, lygiagretu ir vienos homoseksualios šeimos, poros santykiams“.

Taigi diskusijoje apie moters galimybę susilaukti vaiko be partnerio Seimo narys nusprendė kalbėti apie homoseksualumą. Kodėl? Nes, matyt, vadovaujantis jo logika, vienišos moters galimybė tapti mama kažkaip priartina Lietuvą prie tos pačios lyties porų šeimų pripažinimo, arba - visos vienišos mamos yra lesbietės.

Štai tokia politinė matematika: moteris viena augina vaiką – jau įtartina. Dvi moterys augina vaiką – dar didesnė grėsmė. O jeigu dar įstatymas leidžia vienišoms moterims susilaukti vaikų - tikriausiai vyksta kažkas ideologiškai pavojingo.

Akivaizdu, LGBTQ+ tema į diskusiją buvo įtraukta ne todėl, kad projektas būtų įteisinęs tos pačios lyties porų galimybę susilaukti vaikų. Ji tapo patogiu baubu, kuriuo galima gąsdinti kolegas ir visuomenę.

Vaikas be tėvo – iš anksto užprogramuota nelaimė?

Kitas įsimintinas pasisakymas priklausė Remigijui Jonui Jankūnui. Jis teigė, kad įstatymas esą leidžia vaikui „iš anksto užprogramuotai augti be tėvo“. Seimo narys kalbėjo apie vienišas moteris, o vėliau tvirtino, kad galimybė naudoti mirusių žmonių lytines ląsteles esą reiškia galimybę „susilaukti vaikų lavonui“. J. Jankūnas taip pat pareiškė: „Čia ne vaiko interesai, čia pinigai.“

Sunku nepastebėti, kaip diskusijoje medicininės procedūros ir žmonių noras susilaukti vaikų buvo paversti beveik kriminaline istorija. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas aptarinėtas taip, tarsi jo tikslas būtų ne padėti nevaisingumą patiriantiems žmonėms, o specialiai kurti vaikams nelaimes.

Tačiau vaikas, augantis su vienu iš tėvų, nėra savaime nelaimė. Vienišų mamų šeimos Lietuvoje egzistuoja ir dabar – dėl skyrybų, netekties, smurto, partnerio pasitraukimo ar kitų gyvenimo aplinkybių. Ar tikrai galima teigti, kad visi šie vaikai yra „užprogramuoti“ patirti žalą? Bet matyt Seimo nariams logika nerūpi.

J. Jankūnas taip pat kritikavo pagalbinį apvaisinimą kaip verslo interesų skatinimą ir ragino daugiau dėmesio skirti kitoms nevaisingumo gydymo priemonėms. Diskusija apie medicininių paslaugų veiksmingumą ir pacientų informavimą būtų visiškai teisėta. Tačiau ji neturėtų virsti nepagrįstomis prielaidomis apie vaikų gyvenimus ar žmonių, kuriems reikalinga pagalba, motyvus.

„Skatiname feminizmą“

"Nemuno aušros" atstovas, Seimo narys Karolis Neimantas savo pasisakyme taip pat pasirinko ne vien medicininius argumentus. Jis aiškino, kad projektas esą rodo, jog „santykiai tarp vyro ir moters nebėra svarbūs“, o vaikui augti su vienu suaugusiuoju tampa norma.

Dar įdomiau, kad tarp jo įvardytų grėsmių atsirado ir feminizmas. „Skatiname feminizmą, rodome, kad vaikui augti šeimoje su vienu iš tėvų, vienu suaugusiuoju tampa norma“, – kalbėjo K. Neimantas.

Taigi galimybė moteriai savarankiškai priimti sprendimą dėl motinystės Seimo nariui pasirodė susijusi su grėsme vyro ir moters santykiams. Atrodytų, kad moters teisė apsispręsti dėl savo gyvenimo ir šeimos kūrimo vis dar kai kam kelia rimtą politinį nerimą.

K. Neimantas taip pat siūlė pagalbinį apvaisinimą leisti tik šeimose esančioms moterims ir reikalauti įrodyti, kad pora kartu gyvena pakankamai ilgai. Kitaip tariant, gydytojams turėtų tekti ne tik medicininis darbas, bet ir pareiga tikrinti, ar žmonių santykiai atitinka politiko įsivaizduojamą šeimos modelį.

Kai „vaiko interesais“ pridengiama diskriminacija

"Valstietė" Seimo narė Ligita Girskienė teigė, kad vaikui svarbu turėti galimybę žinoti savo biologinę kilmę, kalbėjo apie atsakingą tėvystę ir klausė, ar teisinis reguliavimas nekuria situacijų, kuriose vaiko interesai tampa antraeiliai.

Jos pasisakyme buvo ir teisinių bei bioetinių klausimų, kuriuos galima svarstyti rimtai. Vaiko teisė žinoti savo kilmę, embrionų apsauga ir biologinių tėvų atsakomybė – temos, kurioms reikia aiškaus reguliavimo. Tačiau diskusijoje vėl buvo grįžtama absurdiško argumento, kad vieno iš tėvų neturinti šeima iš esmės yra problemiška. L. Girskienė pabrėžė skirtumą tarp situacijos, kuri susiklosto gyvenime, ir tokios, kurią valstybė esą sąmoningai sukurtų teisiniu reguliavimu.

Šis argumentas patogiai nutyli vieną dalyką: valstybė jau gyvena visuomenėje, kurioje vaikai auga įvairiose šeimose. Teisėkūros užduotis nėra apsimesti, kad egzistuoja tik vienas šeimos modelis. Ji turi užtikrinti, kad vaikai ir jų tėvai turėtų teisinę apsaugą, o ne būti baudžiami už tai, kad jų gyvenimas neatitinka politinės fantazijos.

Panašiai kalbėjo ir kraštutinių dešinių pažiūrų politikas Vytautas Sinica. Jis ragino nepalaikyti projekto, teigdamas, kad siūlomi pakeitimai peržengia medicininio nevaisingumo gydymo ribas ir leidžia kurti situacijas, kai vaikas augs „nepilnoje šeimoje“. Jo nuomone, stabiliausia yra santuokinė šeima, todėl valstybė neturėtų iš anksto numatyti kitokių šeimos modelių.

Tačiau vien tai, kad šeima turi du susituokusius tėvus, dar negarantuoja vaikui meilės, saugumo ar stabilumo. Ir vien tai, kad vaiką augina viena mama, savaime nereiškia, kad jam kažko trūks. Šeimos kokybė neapskaičiuojama pagal suaugusiųjų skaičių namuose.

Kalbėjo apie žmones, o ne baubus

Diskusijoje netrūko ir Seimo narių, kurie sugebėjo grįžti prie realių klausimų: pacientų teisių, nevaisingumo gydymo, biurokratinių kliūčių ir galimybės susilaukti vaikų.

Sveikatos reikalų komiteto vardu kalbėjusi Orinta Leiputė priminė, kad nevaisingumas yra medicininė problema, o žmonėms, kuriems reikia pagalbos, reikia ne moralizavimo, bet gydymo ir supratimo. Ji pabrėžė, kad galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugą neturėtų priklausyti vien nuo formalios šeiminės padėties.

Be to, O. Leiputė aiškiai atskyrė projekto nuostatas nuo bandymų diskusiją paversti tos pačios lyties porų teisių klausimu: projektas nesuteikia tokioms poroms teisės naudotis pagalbiniu apvaisinimu.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė priminė, kad moters santuokinė padėtis neturėtų nulemti, ar jai leidžiama tapti motina. Ji taip pat pabrėžė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų reikia laikytis, o motinystė neturėtų priklausyti nuo to, ar moteris turi partnerį.

Modesta Petrauskaitė kalbėjo apie demografinę situaciją, moterų vykimą į kitas šalis dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų ir biurokratines kliūtis. Ji pasidalijo ir asmenine patirtimi – pati augo su mama be tėčio. „Jeigu mums trūksta kitų šalių pavyzdžių, tai aš jums labai garsiai įvardinsiu“, – sakė ji, vardydama žinomus žmones, augusius su vienišomis mamomis.

Tai buvo svarbus atsakas į nuolat kartojamą prielaidą, kad vieno iš tėvų šeima savaime reiškia blogesnę vaikystę. Edita Rudelienė gynė siūlymą leisti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis naudotis ir vienišoms moterims, kurios neturi nevaisingumo diagnozės, bet nori susilaukti vaikų. Ji pabrėžė, kad šios moterys už paslaugas mokėtų pačios, o valstybės ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos nebūtų naudojamos.

E. Rudelienė taip pat kritikavo reikalavimą gydytojams vertinti, kiek laiko pora gyvena kartu ir ar tikrai ketina kurti šeiminius santykius. Tokie klausimai, jos teigimu, nėra medicinos specialistų kompetencija, o reikalavimai gali tapti papildoma kliūtimi pacientams.

Jurgita Sejonienė, atsakydama į E. K irkučio pasisakymą, priminė, kad kalbama apie vienišas moteris, kurios už paslaugą mokėtų pačios. Ji sakė: „Man atrodo, būtų gražu ir teisinga, todėl kviečiu palaikyti.“

"Demokratė" Rūta Miliūtė savo ruožtu gynė galimybę anksčiau pradėti finansuoti vaisingumo išsaugojimo paslaugas žmonėms, kurių reprodukcinei sveikatai gali pakenkti onkologinės ligos ar jų gydymas.

Šie pasisakymai buvo apie konkrečius žmones, jų sveikatą ir galimybes. Galima diskutuoti dėl įstatymo formuluočių, medicininių indikacijų ar finansavimo modelio. Tačiau bent jau šie parlamentarai nesistengė kiekviename pasiūlyme įžvelgti homoseksualumo šešėlio.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektas po svarstymo buvo patvirtintas: už balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 15, susilaikė 7. Siūloma projekto priėmimo data numatyta 2026 m. lapkričio 12 d. Balsavimas parodė, kad Seime yra dauguma, pasirengusi palaikyti bent dalį pakeitimų, kuriais siekiama mažinti biurokratines kliūtis ir plėsti pagalbą nevaisingumą patiriantiems žmonėms.