Ne visi žmonės gimsta su lytiniais požymiais, kuriuos visuomenė įprastai laiko tipiškais vyriškais arba moteriškais. Kai kurių žmonių įgimtos lytinės charakteristikos skiriasi nuo įprastų medicininių ar visuomeninių normų. Tokie skirtumai gali būti susiję su chromosomomis, hormonų veikla, lytiniais organais ar reprodukcine anatomija.

Šie įgimti variantai vadinami interseksualumu. Tai nėra seksualinė orientacija ar translytiškumas, be to, ne visi žmonės, turintys įgimtų lytinių požymių variantų, save vadina interseksualiais, todėl svarbu gerbti pačių žmonių pasirinktus apibūdinimus.

Interseksualių žmonių matomumo diena skirta ne tik didinti visuomenės žinias apie kūnų įvairovę, bet ir atkreipti dėmesį į žmogaus teises, medicininę priežiūrą bei galimybę priimti informuotus sprendimus dėl savo kūno.

Europos Taryba ragina stiprinti apsaugą

2025 m. spalio 7 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė rekomendaciją CM/Rec(2025)7 dėl lygių interseksualių žmonių teisių. Tai pirmasis išsamus tarptautinis dokumentas, skirtas būtent šių žmonių žmogaus teisėms apsaugoti.

Rekomendacijoje valstybės raginamos užtikrinti apsaugą nuo diskriminacijos, smurto ir priekabiavimo, gerinti sveikatos priežiūros paslaugas, saugoti privatumą ir sudaryti sąlygas žmonėms gauti informaciją apie jiems atliktas medicinines procedūras.

Ypatingas dėmesys skiriamas medicininėms intervencijoms, kuriomis keičiami interseksualių vaikų lytiniai požymiai, nors tokios procedūros nėra būtinos skubiai apsaugoti jų sveikatą ar gyvybę.

Europos Taryba ragina tokias intervencijas atidėti, kol žmogus galės pats priimti informuotą sprendimą. Išimtys numatomos, kai kyla tiesioginė grėsmė gyvybei ar rimto fizinio pakenkimo pavojus, taip pat tam tikrais atvejais, kai pakankamai brandus nepilnametis pats aiškiai prašo procedūros ir taikomos griežtos apsaugos priemonės.

Tai nereiškia, kad vaikams neturėtų būti teikiama medicininė pagalba. Esminis klausimas – ar procedūra būtina dabar, ar sprendimą galima saugiai atidėti, kad žmogus ateityje galėtų pats dalyvauti sprendžiant dėl savo kūno.

Svarbu ir tai, kad rekomendacija nėra automatiškai visų Europos valstybių įstatymus pakeičiantis teisės aktas. Ji nurodo kryptį, kuria valstybės raginamos stiprinti žmogaus teisių apsaugą.

Kodėl svarbus informuotas sutikimas?

Kai kurie interseksualūs žmonės vaikystėje patiria medicinines procedūras, kuriomis siekiama pakeisti jų lytinius požymius taip, kad šie labiau atitiktų įprastas vyriško ar moteriško kūno normas. Ne visos tokios procedūros atliekamos dėl neatidėliotinos medicininės būtinybės.

Problema kyla tada, kai sprendimai priimami nepakankamai įvertinus ilgalaikes pasekmes arba kai pats žmogus neturi galimybės suprasti, kas jam daroma, ir išreikšti savo valios. Kai kurios intervencijos gali būti negrįžtamos arba turėti ilgalaikį poveikį sveikatai, kūno funkcijoms ir galimybei ateityje susilaukti vaikų.

Europos Tarybos rekomendacija pabrėžia kūno neliečiamybę ir žmogaus teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl savo sveikatos. Ji taip pat ragina užtikrinti galimybę gauti medicininius dokumentus, kreiptis dėl ankstesnių procedūrų įvertinimo ir, jei buvo pažeistos teisės, siekti žalos atlyginimo ar kitų teisių gynimo priemonių.

Kartu svarbu atskirti mediciniškai būtinas procedūras nuo tų, kuriomis pirmiausia siekiama pritaikyti kūną prie visuomenėje įprastų lyties normų. Būtent šis skirtumas yra vienas svarbiausių diskusijoje apie vaikų teises ir sveikatos priežiūrą.

FRA tyrimas: diskriminacija ir neigiamos patirtys išlieka

2025 m. rugsėjo 17 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) paskelbė ataskaitą „Being Intersex in the EU“ („Būti interseksualiu Europos Sąjungoje“). Ji parengta remiantis 2023 m. atliktos apklausos duomenimis, kurioje dalyvavo 1 920 interseksualiais save įvardijusių respondentų iš 30 Europos šalių.

Ataskaitoje aprašomos dalyvių patirtys, susijusios su diskriminacija, priekabiavimu, smurtu, sveikatos priežiūra ir medicininėmis procedūromis be laisvo bei informuoto sutikimo.

FRA duomenimis, 15 proc. apklaustų interseksualių žmonių nurodė, kad per metus iki apklausos buvo fiziškai arba seksualiai užpulti. Agentūra taip pat atkreipė dėmesį į didelį priekabiavimo ir diskriminacijos mastą bei paragino valstybes stiprinti apsaugą nuo neapykantos ir užtikrinti, kad medicininės intervencijos būtų atliekamos gerbiant žmogaus teises.

Vis dėlto apklausos rezultatus būtina vertinti atsakingai. Ji apibendrina respondentų patirtis, tačiau nėra reprezentatyvus visų Europos interseksualių žmonių tyrimas. Šie duomenys taip pat negali tiesiogiai parodyti, kiek medicininių procedūrų atliekama Lietuvoje. Tam reikėtų patikimų nacionalinių duomenų ir išsamesnio medicinos praktikos vertinimo.

Ką tai reiškia Lietuvai?

Europos Tarybos rekomendacija aktuali ir Lietuvai, nes ji kviečia valstybes įvertinti ne tik teisinę apsaugą, bet ir kasdienę interseksualių žmonių patirtį sveikatos priežiūros įstaigose, švietimo sistemoje bei kitose gyvenimo srityse.

Norint geriau suprasti situaciją Lietuvoje, reikėtų patikimų duomenų apie interseksualių žmonių patirtis, medicininių sprendimų priėmimo praktiką ir informuoto sutikimo užtikrinimą. Tokius duomenis renkant būtina saugoti žmonių privatumą ir vengti situacijų, kai jautri informacija gali būti panaudota jų tapatybei atskleisti.

Svarbus ir medicinos specialistų pasirengimas. Žmonėms bei jų šeimoms turėtų būti suteikiama aiški, suprantama informacija apie įgimtus lytinių požymių variantus, galimas sveikatos aplinkybes ir kiekvienos procedūros naudą bei riziką. Sprendimai turėtų būti grindžiami konkretaus žmogaus sveikatos poreikiais, o ne vien visuomenės lūkesčiais, kaip turėtų atrodyti vyro ar moters kūnas.

Europos Taryba taip pat ragina užtikrinti, kad interseksualūs žmonės būtų apsaugoti nuo diskriminacijos švietimo, darbo, būsto, sporto ir kitose srityse, o jų patirtys būtų įtraukiamos į viešosios politikos formavimą.

Kūnų įvairovė neturėtų tapti priežastimi atimti pasirinkimą

Interseksualių žmonių matomumo diena primena, kad žmogaus kūnų įvairovė yra reali, o ne visi žmonės telpa į visuomenėje įprastas biologinės lyties sampratas. Tačiau svarbiausia diskusijos dalis – ne vien terminai ar matomumas, bet ir tai, ar žmonės gali gauti tinkamą sveikatos priežiūrą, būti apsaugoti nuo diskriminacijos ir dalyvauti priimant sprendimus dėl savo kūno.

Europos Tarybos rekomendacija ir FRA tyrimas rodo, kad interseksualių žmonių teisės vis dar reikalauja dėmesio. Valstybėms tenka užduotis užtikrinti, kad medicininiai sprendimai būtų pagrįsti realiais sveikatos poreikiais, kad žmogaus sutikimas būtų gerbiamas ir kad kūno skirtumai netaptų pretekstu diskriminacijai.

Teisė į sveikatą apima ir teisę gauti informaciją, būti išgirstam bei dalyvauti priimant sprendimus dėl savo kūno. Tai principas, svarbus ne tik interseksualiems žmonėms, bet ir visai visuomenei.