Spalio pradžioje, minint JAV Draudžiamų knygų savaitę, paskelbta nauja „PEN America“ ataskaita atskleidė precedento neturintį literatūros ribojimo mastą.

Organizacijos duomenimis, 2025–2026 mokslo metais JAV valstybinėse mokyklose užregistruoti 11 982 knygų draudimo atvejai. Jie palietė 7 370 skirtingų kūrinių ir daugiau kaip 4 tūkstančius autorių, iliustruotojų bei vertėjų.

Svarbu atskirti šiuos skaičius. Beveik 12 tūkstančių nėra tiek skirtingų uždraustų knygų. Tas pats kūrinys gali būti ribojamas keliose mokyklose ar skirtinguose mokyklų rajonuose, todėl atskirai skaičiuojami ribojimo atvejai.

Ataskaitoje nurodoma, kad knygų draudimus taikė 114 mokyklų – daugiausia per vienus metus nuo stebėsenos pradžios.

Kodėl LGBTQ+ literatūra tampa taikiniu?

Knygų cenzūros klausimas JAV jau seniai peržengė diskusijas apie tai, kokie kūriniai tinkami skirtingo amžiaus vaikams. Dalis politinių judėjimų ir tėvų organizacijų reikalauja riboti knygas, kuriose kalbama apie seksualumą, lytinę tapatybę, rasizmą.

Ribojimų šalininkai teigia siekiantys apsaugoti nepilnamečius nuo jų amžiui netinkamo turinio ir užtikrinti didesnę tėvų įtaką mokyklų bibliotekų pasirinkimams. Tačiau demokratijos ir laisvės gynėjai perspėja, kad tokie argumentai neretai pasitelkiami gerokai platesniems draudimams. Pavyzdžiui, knyga, kurioje vaizduojama tos pačios lyties pora, gali būti laikoma netinkama vien dėl joje pristatomų santykių, nors panašios heteroseksualių veikėjų istorijos nekeltų prieštaravimų.

„PEN America“ ankstesnių metų tyrimai nuosekliai atskleidė, kad tarp dažnai ribojamų kūrinių yra knygų apie LGBTQ+ žmones, rasizmą ir marginalizuotų bendruomenių patirtis.

Dirbtinis intelektas tampa cenzūros įrankiu

Vienas naujausių ir labiausiai nerimą keliančių reiškinių – dirbtinio intelekto naudojimas vertinant mokyklų bibliotekų turinį. Kaip rašo „LGBTQ Nation“, kai kurios JAV mokyklos pasitelkia dirbtinio intelekto sistemas, kad greičiau patikrintų didelius knygų sąrašus ir nustatytų, kurios iš jų galėtų neatitikti valstijų teisės aktų.

Problema ta, kad tokios sistemos ne visuomet analizuoja patį kūrinį, jo kontekstą ar literatūrinę vertę. Kartais sprendimams įtakos turi tai, ar knyga jau buvo uždrausta kitur. Tokiu būdu gali susiformuoti savotiška grandininė reakcija: vienoje mokykloje apribotas kūrinys tampa argumentu jį pašalinti ir kitame.

Vienas aptartų pavyzdžių – Kaceno Callenderio romanas „Felix Ever After“, kuriame pasakojama apie jauną translytį žmogų. „PEN America“ tyrėjų surinkta informacija rodo, kad dirbtinio intelekto vertinime ši knyga buvo rekomenduota šalinti remiantis jos buvimu sąrašuose, nukreiptuose prieš LGBTQ+ turinį. Tyrėjai perspėja, kad automatizuotas vertinimas gali pagreitinti cenzūrą.

Draudžiami ne tik nauji ar provokuojantys kūriniai

Naujoji ataskaita atskleidžia ir kitą tendenciją: cenzūros taikiniu tampa gerai žinomi literatūros kūriniai. Tarp dažnai ribojamų knygų minima Margaret Atwood „Tarnaitės pasakojimas“, Johno Greeno „Aliaskos beieškant“ ir Laurie Halse Anderson „Kalbėk“.

Šie kūriniai nagrinėja skirtingas temas – nuo autoritarinės visuomenės iki paauglystės, seksualinio smurto, traumų ir asmeninės tapatybės. „PEN America“ duomenimis, per pastaruosius mokslo metus užfiksuota daugiau kaip 4 500 anksčiau organizacijos registre nebuvusių ribojamų pavadinimų. Tai rodo, kad draudimų apimtis plečiasi, o ne apsiriboja nedideliu jau seniai ginčijamų knygų sąrašu.

Amerikos bibliotekų asociacija, šiemet mininti 150 metų veiklos sukaktį, taip pat atkreipė dėmesį į knygų ribojimo problemą. Spalio 5 dieną paskelbtame pranešime organizacija nurodė, kad 2025 metais buvo ginčijamas 4 235 skirtingų knygų prieinamumas.

Prarandama daugiau nei knyga

LGBTQ+ jaunimui galimybė literatūroje atpažinti savo patirtis gali būti svarbi. Knygos suteikia galimybę suprasti, kad skirtingos šeimos, santykiai ir tapatybės egzistuoja ne tik asmeninėje aplinkoje, bet ir platesniame visuomenės gyvenime. Kita vertus, vien knygos buvimas bibliotekoje savaime neišsprendžia patyčių ar diskriminacijos problemų. Tam reikalingas platesnis darbas: saugi mokyklos aplinka, profesionalūs pedagogai, pagarbus bendravimas ir galimybė jaunam žmogui gauti pagalbą.

Amerikoje vykstantys procesai primena, kad informacijos prieinamumas niekam nėra užtikrintas ir viską galima paversti politinės ideologijos dalimi.. Kai iš bibliotekos lentynų pradedamos šalinti tam tikrų žmonių istorijos, diskusija jau vyksta ne vien apie literatūrą. Ji tampa diskusija apie tai, kieno gyvenimai laikomi vertais būti matomais.