Požymiai, kad darbdavys peržengia raudoną ribą: psichologas kalba apie mobingą

Skaitymo laikas
1 minute
Perskaityta

Požymiai, kad darbdavys peržengia raudoną ribą: psichologas kalba apie mobingą

Pen, 02/25/2022 - 15:30
Kategorija:
0 komentarų

Juris Beltė, socialinis psichologas ir lektorius, Delfi teigia, kad šiandien labai populiaru daug kalbėti apie mobingą, netgi sakoma, kad tai mada. Vis dėlto socialinis psichologas įsitikinęs, kad Lietuvoje patiriame daug su mobingu susijusių skaudžių įvykių, tad pranešimo temą diktuoja šiandienos situacija, o apie tai kalbėti yra labai svarbu. Anot socialinio psichologo, tema glaudžiai susijusi su manipuliacijomis, tačiau ne visos manipuliacijos yra mobingo išraiška.

„Mobingas yra kur kas platesnis terminas, nes apima žymiai daugiau veiksnių, tačiau vienas iš veiksmų – manipuliacijos. Moberis (asmuo, užsiimantis mobingu – aut. past.) pasitelkdamas manipuliacijas bando auką padaryti bejėgišką, „sudirbti“ ir pasiekti savo tikslų“, – teigia jis.

Lektorius sako, kad mobingas – tai psichologinis smurtas darbovietėse ir pabrėžia: „Mes nekalbame apie mobingą šeimoje, tai susiję būtent su darbiniais santykiais“.

Specialistas pabrėžia, kad vieni iš pagrindinių mobingo požymių – pasikartojantys grupiniai veiksmai, ilgalaikiškumas. „Individualus atskiras veiksmas nėra mobingas. Kaip pavadina pats H. Leymannas, mobingas yra grupinis engimas ir tai vyksta ilgesnį laiko tarpą – tai turbūt du svarbiausi parametrai. Pats H. Leymannas kalbėjo apie pusę metų, bet šiandien, kadangi viskas vyksta labai greitai, tai gali trukti tikrai ne pusmetį – gali būti ir trys mėnesiai, ir galbūt mėnuo, bet tai nėra vienkartinis veiksmas, tai – pasikartojantys veiksmai, kurie trunka tam tikrą laiko tarpą“, – akcentuoja lektorius.

„Klausyk, ko čia iš viso dirbi, jeigu negali padaryti tokių elementarių dalykų?“, „žinokit, pas mus taip nepriimta“ arba „nežinau, kaip bus su jūsų karjera, jeigu jūs taip galvojat“, – mobingo kontekste galimas išgirsti frazes įvardija lektorius.

Pasak jo, tai tam tikros menkinančios manipuliacinės frazės, siekiant, kad žmogus pasijustų kaltas, sužlugdytas, pergyventų, įvarant jam didelį stresą. Socialinis psichologas įsitikinęs, kai asmuo pradeda jaustis kaip auka, atsiranda bejėgiškumas, tuomet jis ir pradeda elgtis kaip auka, pradeda daryti klaidas.

Socialinis psichologas, atsakydamas į klausimą, ko negalima daryti, patiriant mobingą, teigia, kad griežtai negalima kentėti. „Pakentėti kartais galima, bet kentėti ne, nes kai tu kenti, susiformuoja tam tikras santykis, kad tave galima spausti. Dėl to nekentėti ir kreiptis pagalbos. Logiška seka – pirmiau informuoti tiesioginį vadovą apie tai, kas vyksta. Jeigu tai nepadeda, – aukštesnio lygmens vadovą. Jeigu tai nepadeda, tada kreiptis į tam tikras institucijas – Darbo ginčų komisiją, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, galų gale – teismą“, – įvardija lektorius.
 

Psichikos sveikatos specialistas taip pat pabrėžia, kad norint kreiptis į institucijas, reikia turėti įrodymų. Vienas iš elementariausių būdų, anot jo, dienoraščio pildymas – situacijų fiksavimas, jų aprašymas. Kitas svarbus įrodymas gali būti – kolegų liudijimai, dėl to, kaip teigia pranešimo autorius, labai svarbu yra savi žmonės, draugai. Vis dėlto reikšminga turėti omenyje, kad nebūtinai jie sutiks paliudyti teisme.

Daugiau Delfi.