„Pasaulis yra sudėtingas. O kas, jei mūsų pasaulis būtų lengvesnis?“,  - ši mintis paskatino Singapūro menininką Masuri Mazlaną parodyti, kad pramoninės medžiagos, dažniausiai kietos, kampuotos, standžios ir blankios, gali būti minkštos, patrauklios ar net intriguojančios, skelbia The Peak.

Masuri 3D paveikslai, skulptūros ir instaliacijos tyrinėja tapatybės politiką, queer estetiką ir buitinę erdvę kaip destabilizuojančią sritį.

Užaugęs Singapūre su savo močiute, M. Mazlanas teigia, kad jo kūryba įkvėpta šalies architektūrinės aplinkos ir vaikystės prisiminimų. Jis prisimena, kaip močiutė valandų valandas rinkdavo ir lygindavo tuščias aliuminio skardines, kurias parduodavo „karang guni“ (senų daiktų surinkėjui) už 2 dolerius.

„Pinigus, kuriuos ji uždirbdavo, močiutė duodavo man kaip kišenpinigius mokyklai. Mano darbai yra duoklė jos atminimui – kad ji mane augino ir formavo tuo, kuo esu šiandien,“ - pasakoja menininkas. 

Kadangi vyro šeima turėjo mažai pinigų, vaikystėje Masuri neturėjo žaislų. Jis pramogaudavo žaisdamas su pramoninėmis atliekomis, kurias rasdavo sekdamas močiutę, kai ši valydavo daugiabučius ir baseinus. „Augdamas pradėjau suprasti, kaip šie objektai, su kuriais žaisdavau, buvo pagaminti. Tai įkvėpė mane kurti savo žaislus. Medžiagų pavertimas žaidimo objektais buvo ypač išlaisvinantis ir jaudinantis procesas. Už savo kūrybinius bandymus močiutė man dovanodavo pakelį sausainių su glajumi. Šiuos vaizdus ir lytėjimo pojūčius išsaugojau visus šiuos metus“, - kodėl savo darbe pasitelkia atliekas kalbėjo menininkas.

M. Mazlanas visada domėjosi pramoninių medžiagų transformavimo galimybėmis, pasitelkiant tortų dekoravimą ar siuvinėjimą. Tačiau kritikai jo darbus dažnai vertindavo kaip „amatą“. „Tai privertė mane giliau tyrinėti amatų, tokių kaip siuvinėjimas ar tekstilės dirbiniai, kilmę, norint suprasti savo tapatybę“, - priduria jis. 

Tyrimų ir apmąstymų metu menininkas suprato, kad tam tikri amatai ilgą laiką buvo priskiriami moteriškam pasauliui ir todėl laikomi menkaverčiais. „Iš esmės, mano darbai pagerbia ir švenčia moterišką jėgą. Taip pat jie kelia klausimą, kodėl moterų rankų darbas istoriškai buvo mažiau vertinamas nei vyrų“, - kalba jis. 

Kaip gėjus, jis dažnai klausia savęs: „Kaip galiu kurti savo tapatybę, atsisakydamas reprezentacinio požiūrio?“. Todėl jis pasitelkia abstrakciją, kuri leidžia ne klijuoti konkrečiam objektui etiketes, kad jis yra toks ar anoks, bet priešingai – išlaisvina iš normų.

Masuri aktyviai skatina jaunimą kurti ir didinti visuomenės susidomėjimą menu. „Menas yra tai, kuo gali mėgautis ir jame atrasti paguodą gali kiekvienas žmogus, nepaisant socialinio statuso, rasės, religijos ar gyvenimo būdo,“, - The Peak teigia vyras. Jo patarimas pradedantiems menininkams yra paprastas: „Klausykite savo vidinio balso, mylėkite save ir turėkite drąsos siekti savo svajonių“. 

Masuri Mazlan. (Nuotr. Christine Yan)