Diskusijos dėl Gražulio Seime tapo farsu. Religija yra svarbiau nei teisė?

Skaitymo laikas
1 minute
Perskaityta

Diskusijos dėl Gražulio Seime tapo farsu. Religija yra svarbiau nei teisė?

Pen, 11/17/2023 - 12:25
Kategorija:
0 komentarų

Nepaisant to, kad Lietuvos Konstitucija nėra įtvirtinusi nacionalinės religijos ir numato, kad tikėjimas negali tapti pretekstu laužyti įstatymus, kai kuriems Seimo nariams tai nė motais. Jiems nesvarbu, kad pradėdami eiti pareigas prie davė priesaiką gerbti Konstituciją ir Lietuvos įstatymus.

Seimas vakar panaikino teisinę Petro Gražulio neliečiamybę. Už tai balsavo 83 Seimo nariai, nei prieštaraujančių, nei susilaikiusiųjų nebuvo. Tiesa dalis opozicijos narių sąmoningai nedalyvavo balsavime. Neliečiamybę prašė panaikinti prokuratūra, kuri tyrė šio Seimo nario išpuolius prieš LGBTQ+ asmenis.

P. Gražulis ir toliau neigė, kad padarė kažką neteisėto ir nepaisydamas duotos Seimo nario priesaikos aiškino, jog yra persekiojamas dėl tikėjimo.

„Šventajame Rašte iš viso 118 kartų paminėta apie homoseksualius nusikaltimus, jie yra smerkiami, jie nepateisinami. Todėl stovėdamas čia aš esu ramus, kad išsakiau tai, kas vyksta Lietuvoje. Mano mintis nėra skirta tiems suklaidintiems vaikams, bet jums, suaugusiesiems, propaguojantiems homoseksualius santykius kaip gėrį. O tai yra blogis. Dėl ko buvo sunaikinta ir Sodoma, ir Gomora? Ir sodomija yra kilusi iš to, kad yra homoseksualumo sinonimas“, - Seime teigė P. Gražulis.

„Pastarasis netruko sulaukti užtarėjų - M. Puidoko ir D. Kepenio. „Aš esu prieš tai, kad gaištume laiką kaltindami, atiduodami, kaip jūs čia sakote, teisingumui suvaržyti laisvę P. Gražuliui ir pagalvotume apie tai, kas iš tikrųjų yra Šventajame Rašte parašyta. O jeigu mes nesame tie katalikai, tai išsibraukime. Jeigu mes pasakėme per gyventojų apklausą, kad mes katalikai, tai dabar pasakykime, kad mes nebe katalikai – mes už paleistuvystę, už ištvirkavimus – visa tai, kas griauna valstybės, šeimos pamatu“, - Petro Gražulio stojo ginti „valstietis“ Dainius Kepenis.

Tiesa, apie Seimo narių prievolę laikytis įstatymų netruko priminti liberalas Eugenijus Gentvilas. „Lietuvos Respublikoje Seimo narys vertinamas ne pagal tai, ar jis laikosi Švento­jo Rašto, o pagal tai, ar jis nusižengė Konstitucijai, ant kurios padėjęs ranką prisiekė“, - teigė jis.

E. Gentvilas priminė, kad Seimo narių veiksmai parlamente turi būti įvertinti ne religiniu pagrindu, o jų atitikimo teisės aktams.

„Generalinė prokuratūra mano, kad yra galimas nusižengimas Lietuvos Respublikos įstatymams, ir Seimas yra tik tarpininkas, kuris turi atlikti Generalinės prokuratūros pavestą darbą – spręsti komisijoje, ar sutikti su Seimo nario patraukimu baudžiamojon atsakomybėn ir galimu jo laisvės suvaržymu“, - reziumavo jis.

 

Iškalbingi ir balsavimo rezultatai. Ypač tų frakcijų narių, kurie jame nedalyvavo. Prisidėti prie neliečiamybės panaikinimo atsisakė visi „valstiečiai“ ir „darbiečiai“, didžioji dalis narių iš Skvernelio demokratų frakcijos. Balsavime nedalyvavo ir visi Mišrios Seimo narių grupės nariai. Balsavimo rezultai pasiekiami ČIA.