„Atrodo jau ir priėmė, jau susitaikė ir ryšys geras, ir viskas tvarkoje, bet lyg iš naujo ir iš naujo norisi to patvirtinimo. Todėl, kad mūsų visuomenėje dar labai jo reikia. Reikia to „normalumo“, - apie darbo patirtį su LGBTQ+ vaikų tėvais kalbėjo psichologė.

Ji pabrėžė, kad tėvams tenka dar kartą priminti, jog su jų vaiku viskas yra gerai. Ir jų lytinė orientacija neturi įtakos jų gyvenimo kokybei.

„Reikia suprasti, kad homoseksualumas nėra pasirenkamas, jis nėra išmokstamas. Jau yra įrodyta, kad nėra taip, jog mano vaiką kažkas tokiu padarys“, - tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ kalbėjo Sonata Vizgaudienė.

Psichologė pridūrė, kad po vaikų atsiskleidimo tėvams visuomet kyla klausimas kodėl taip nutiko.

„Tėvams visąlaik būna tas klausimas „kodėl“. Pradeda domėtis, priežasčių ieškoti, nes galvoja gal mes čia ne taip auklėjom, gal dar kažką. Ko tik žmonės neprisigalvoja vien dėl to nerimo“, - pasakojo moteris.

Anot Sonatos, tiek vaikams, tiek tėvams nėra paprasta kalbėti šia tema.

„Šeima yra labai svarbus faktorius mūsų gyvenime. Norisi įtikti ir patikti. Yra labai daug nerimo kaip šeima sureaguos. Kartais jau toks nesąmoningas atidėliojimas, nors galbūt ta šeima seniausiai susivokusi ir žino, be iš tos šeimos pusės irgi nėra nei vieno, kuris imtų ir paskatintų pasakyti. Ir visi užsisuka tame rate“, - apie dažnas situacijas pasakojo psichologė.

Ji pridūrė, kad paprastai tėčiams susitaikymo procesas yra ženkliai ilgesnis, nei mamoms.

„Kartais tėčiai labai stipriai atsiriboja ir deda labai griežtus akcentus. Ir tėčiam gali reikėti, bent jau pradžioje, ilgesnio laiko. Duoti laiko žmogui susiprasti, susivokti, pabūti su tuo. Tikrai dažnai mamos, moterys, jos tokios - imlesnės. Jos vis tiek kažkaip labiau nori savo vaikus, kaip kokius ančiukus, globoti. Nepaisant to, koks vaikas yra“, - pasakojo pašnekovė, pridūrusi, kad tėčiams dažnai reikia ir kelių metų susivokti.