PSO taip pat atkreipia dėmesį į ilgai veikiančius leidžiamus vaistus. Kai kuriems pacientams jie gali tapti gydymo pasirinkimu, tačiau tokia galimybė tinka ne visiems.

Dolutegraviras išlieka vienu pagrindinių gydymo pasirinkimų

ŽIV gydymo tikslas – sustabdyti viruso dauginimąsi žmogaus organizme. Kai gydymas veikia, viruso kiekis kraujyje gali sumažėti iki tokio lygio, kad įprastais tyrimais jis nebeaptinkamas. Atnaujintose PSO rekomendacijose patvirtinama, kad gydymas vaistais, kurių pagrindą sudaro dolutegraviras, ir toliau yra rekomenduojamas pasirinkimas.

Vis dėlto ne visų žmonių gydymo situacija vienoda. Kartais anksčiau paskirti vaistai nustoja veikti taip, kaip turėtų. Tokiais atvejais gydytojai turi įvertinti, kodėl gydymas nebeslopina viruso, ir parinkti kitą tinkamą variantą.

PSO rekomendacijose aptariamas ir ilgai veikiantis injekcinis ŽIV gydymas. Jo privalumas tas, kad vaistų nereikia vartoti kasdien tabletėmis – gydymas skiriamas injekcijomis pagal nustatytą grafiką. Tačiau tai nėra universalus sprendimas visiems, gyvenantiems su ŽIV. Ar toks gydymas tinkamas, priklauso nuo konkretaus žmogaus sveikatos būklės, viruso kiekio kraujyje, kitų ligų ir galimybės gauti reikiamus vaistus.

Todėl vien tai, kad atsiranda nauja gydymo galimybė, nereiškia, kad kiekvienas pacientas galės ar turėtų ją rinktis. Sprendimą kartu priima pacientas ir jį gydantis infekcinių ligų specialistas.

ŽIV gydymas ir PrEP – ne tas pats

Kalbant apie naujas ŽIV rekomendacijas svarbu atskirti gydymą nuo prevencijos. ŽIV gydymas skirtas žmonėms, kurie jau gyvena su virusu. Vaistai slopina jo dauginimąsi ir padeda išsaugoti sveikatą. PrEP, arba priešekspozicinė profilaktika, skirta žmonėms, kurie ŽIV neturi, tačiau nori sumažinti užsikrėtimo riziką. Tai prevencinė priemonė, o ne ŽIV gydymas.

Šie du dalykai dažnai painiojami, nors jų paskirtis skiriasi: vienu atveju kontroliuojama jau esama infekcija, kitu – siekiama apsisaugoti nuo užsikrėtimo.

Dėmesys ir tuberkuliozės prevencijai

Atnaujintose rekomendacijose kalbama ne tik apie patį ŽIV gydymą, bet ir apie kitų infekcijų prevenciją. Viena svarbiausių jų – tuberkuliozė. Tuberkuliozė tebėra viena reikšmingų ŽIV gyvenančių žmonių mirties priežasčių. Dėl to PSO rekomenduoja skirti dėmesio ir šios ligos profilaktikai.

Suaugusiesiems ir paaugliams kaip pageidaujamą profilaktikos schemą organizacija nurodo trijų mėnesių kursą: kartą per savaitę vartojami du vaistai – izoniazidas ir rifapentinas. Tokios priemonės skirtos sumažinti tuberkuliozės riziką ir apsaugoti žmonių, gyvenančių su ŽIV, sveikatą.

Pristatydama atnaujintas rekomendacijas PSO departamento direktorė gydytoja Tereza Kasaeva pabrėžė, kad paprastesnis gydymas ir pagalba žmonėms, padedanti nuosekliai vartoti vaistus, gali pagerinti sveikatos rezultatus ir išgelbėti gyvybių. Ši mintis apima visą rekomendacijų paketą, o ne vien injekcinius vaistus. Gydymas turi būti ne tik veiksmingas, bet ir toks, kurio žmogui realu laikytis kasdienybėje.

Vaistai prisitaiko prie žmogaus

Vieniems gali būti patogiau vartoti tabletes, kitiems – pagal gydytojo nustatytą grafiką gauti ilgai veikiančias injekcijas. Svarbu ir tai, ar žmogus gali reguliariai lankytis gydymo įstaigoje, ar turi kitų sveikatos problemų, ar jam prieinami reikalingi vaistai.

Kai kuriems žmonėms kasdien vartojamos tabletės taip pat kelia papildomų sunkumų – pavyzdžiui, keliaujant, dirbant pamainomis arba norint išlaikyti diagnozę privačią.

PSO rekomendacijų atnaujinimas primena, kad ŽIV gydymas nėra vien vaistų pasirinkimas. Tai ir galimybė rasti žmogaus sveikatos būklei bei gyvenimo aplinkybėms tinkamą gydymo būdą.

Svarbu: savarankiškai nutraukti ar keisti ŽIV gydymo negalima. Net jei atsirado naujų vaistų ar gydymo formų, dėl bet kokių pokyčių būtina pasitarti su infekcinių ligų gydytoju.