56 metų Ianas Smithas užaugo darbininkų šeimoje Šiaurės Anglijoje. Aplinkoje, kurioje homoseksualumas buvo nepriimtinas, jam buvo sunku suprasti savo seksualumą, lytinę tapatybę ir tai, ką reiškia būti vyru.

„Man buvo sunku priimti savo seksualumą, suprasti savo lytinę tapatybę ir tai, ką reiškia būti vyru“, – pasakojo jis BBC.

Būdamas maždaug 18-os jis persikėlė į Niuportą Velse studijuoti kino. Ten sutiko atgimusį krikščionį ir ilgainiui pats tapo šios religinės krypties sekėju. Religijoje jis ieškojo atsakymų, tačiau kartu vis labiau tikėjo, kad jo homoseksualumas yra kažkas, ką būtina pakeisti.

„Nenorėjau būti homoseksualus. Norėjau būti toks žmogus, kokiu, mano įsitikinimu, Dievas norėjo mane matyti“, – prisiminė Ianas.

Jis vedė moterį, pora susilaukė dviejų vaikų. Vyras bandė kurti šeimą, gyventi pagal savo religinius įsitikinimus ir pakeisti seksualinę orientaciją.

Egzorcizmai, maldos ir kaltinimai dėl „demonų“

1987–1997 metais Ianas dalyvavo įvairiose vadinamosiose homoseksualumo keitimo praktikose. Tai vyko bažnyčių, religinių konsultantų ir savitarpio pagalbos grupių tinkle Velse bei Bristolyje.

Vienas iš labiausiai jį sukrėtusių įvykių nutiko, kai jam buvo maždaug 20 metų. Vyras vieno susitikimo metu prisipažino jaučiantis potraukį vyrams ir paprašė pagalbos. Moterys iš patalpos buvo paprašytos išeiti. Aplink Ianą susirinko maždaug dešimt vyrų.

„Jie uždėjo ant manęs rankas, kalbėjo svetimomis kalbomis ir šaukė ant demonų, kurie, jų manymu, buvo manyje. Tai truko daugiau nei dvi valandas“, – pasakojo jis. Po šio įvykio mėnesius jis naktimis pabusdavo klykdamas.

Tačiau egzorcizmai buvo tik dalis to, ką teko išgyventi. Ianas lankė krikščionių konsultantus ir dalyvavo grupėse, kuriose jam buvo aiškinama, kad jeigu nepavyks pakeisti seksualinės orientacijos, teks visą gyvenimą susilaikyti nuo santykių ir slopinti savo seksualumą.

Jam taip pat buvo sakoma, kad homoseksualumą galėjo lemti blogi santykiai su tėvu, o glaudesnis ryšys su Dievu esą galėtų viską ištaisyti. „Buvau nelaimingas. Bandžiau pakeisti kažką esminio savyje, kartu tikėdamas, kad nesėkmė bus mano asmeninis arba dvasinis trūkumas“, – prisiminė vyras.

Kai bandymai pakeisti seksualinę orientaciją nedavė rezultatų, kaltė vėl buvo perkeliama jam pačiam. Esą jis nepakankamai meldėsi arba nebuvo pakankamai arti Dievo. „Niekas nesvarstė, kad patys bandymai mane „išgydyti“ gali būti žalingi“, – sakė Ianas.

Jo tuometiniame dienoraštyje liko trumpas, bet daug pasakantis įrašas: „Praeitis turi būti pamiršta, dabartis – iškęsta, o ateities reikia bijoti.“

Bandymas nusižudyti ir gimusi viltis

Po ilgus metus trukusių bandymų pakeisti savo seksualumą Ianas mėgino nusižudyti. Jis buvo paguldytas į psichiatrijos skyrių. Ten budėjęs psichiatras jam pasakė, kad būti homoseksualiam nėra nieko blogo.

Po daugybės metų maldų, egzorcizmų, terapijos ir bandymų pasikeisti šie žodžiai tapo visiškai kitokia patirtimi. „Po daugelio metų maldų, egzorcizmų, terapijos ir bandymų pasikeisti vienas sakinys leido man priimti tai, ko iki tol beveik negalėjau pripažinti – galbūt problema buvau ne aš“, – pasakojo jis.

Ianas prisipažino, kad tiek laiko praleido įvairiose institucijose ir pagalbos grupėse, jog galiausiai nebežinojo, kas esąs. „Jeigu ne tas psichiatras ir jo paprasti žodžiai, tikriausiai šiandien manęs čia nebūtų“, – sakė vyras.

Jis galiausiai pasitraukė iš krikščionybės ir pamažu kūrė gyvenimą iš naujo. Tačiau net ir po to ilgai ieškojo pagalbos, nes daugybę metų religinio mokymo buvo įtikintas, kad būti homoseksualiam yra neteisinga.

„Niekada nepamiršau, kaip arti buvau priėjęs prie gyvybės praradimo, bandydamas tapti žmogumi, kuriuo nebuvau“, – kalbėjo jis.

Tik po daugelio metų suprato, kad buvo auka

Prieš maždaug penkerius metus žiūrėdamas „Netflix“ dokumentinį filmą „Pray Away“ Ianas pirmą kartą atpažino savo patirtį kaip konversijos praktikų aukos istoriją.

Filme pasakojama apie JAV veikusią organizaciją „Exodus International“, kuri skelbė galinti maldomis panaikinti homoseksualų potraukį tos pačios lyties žmonėms. Iano teigimu, ši organizacija finansavo ir Jungtinės Karalystės organizacijas bei bažnytines institucijas.

„Exodus International“ veiklą nutraukė 2013 metais, kai Kalifornijoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis tokias praktikas nepilnamečių atžvilgiu.

Ianas dabar gyvena Kardife. Jis tapo konsultantu, o šiandien vadovauja vyrų psichikos sveikatos iniciatyvai „Helpu“, kurios tikslas – mažinti vyrų savižudybių skaičių. Tačiau savo patirtį jis pasakoja ne vien dėl asmeninio išgyvenimo. Vyras siekia, kad kitiems žmonėms netektų pereiti to, ką patyrė jis.

Reikalauja uždrausti atvertimo praktikas

Šią savaitę Ianas Smithas liudijo Jungtinės Karalystės Parlamento jungtiniam komitetui, kuris nagrinėja siūlomą konversijos praktikų įstatymo projektą. Jo teigimu, dalyvavimas tokiose praktikose buvo savanoriškas – jis pats ieškojo pagalbos, nes tikėjo, kad taip galės tapti žmogumi, kokiu turėtų būti. Tačiau savanoriškas dalyvavimas nereiškia, kad tokios praktikos yra nepavojingos.

„Pats aktyviai jų ieškojau, nes tikėjau, kad jos padės man tapti tokiu žmogumi, kokiu, mano manymu, turėčiau būti. Tai, kad pats norėjau jose dalyvauti, nereiškia, kad jos buvo nepavojingos“, – pabrėžė jis. Iano teigimu, draudimas būtų svarbus ne tik atskiriems žmonėms, bet ir institucijoms bei visai visuomenei.

„Draudimas siunčia aiškią žinią institucijoms ir visuomenei – bandymai pakeisti arba nuslopinti žmogaus seksualinę orientaciją yra nepriimtini“, – sakė vyras.

Šiuo metu Anglijoje ir Velse nėra bendro įstatymo, draudžiančio konversijos praktikas. Galiojantys teisės aktai gali būti taikomi, kai tokie veiksmai apima fizinį smurtą, grasinimus ar sužalojimus. Tačiau maldos, konsultacijos ir grupiniai užsiėmimai, kuriais siekiama pakeisti arba nuslopinti seksualinę orientaciją, gali nepatekti į šį teisinį apibrėžimą – net jeigu žmogui padaryta didelė psichologinė žala.

Jungtinės Karalystės humanistų organizacijos „Humanists UK“ atstovas Nathanas Stilwellas pabrėžė, kad Iano patirtis parodo, kodėl vien fizinio smurto draudimo nepakanka.

„Ianas patyrė egzorcizmus vien todėl, kad buvo homoseksualus, ir buvo privestas prie ribos, kai galėjo prarasti gyvybę. Tačiau dauguma to, ką jis išgyveno, šiandien vis dar nebūtų aiškiai laikoma neteisėta. Štai kodėl šis įstatymas yra svarbus“, – teigė jis.

Kartu organizacijos atstovas pabrėžė, kad draudimas neturėtų apriboti žmonių teisės išpažinti religiją ar ieškoti pagalbos.

„Religijos ar įsitikinimų laisvė yra gyvybiškai svarbi. Žmonės turi išlikti laisvi melstis ir ieškoti atviros, tyrinėjančios pagalbos. Tačiau ši laisvė niekada nereiškė teisės žaloti kitus“, – sakė N. Stilwellas.

Iano istorija primena, kad žmogus gali pats ieškoti pagalbos ir nuoširdžiai tikėti ją teikiančių žmonių pažadais, tačiau tai nepaverčia žalingų praktikų saugiomis. Jis dešimtmetį bandė pakeisti savo seksualumą, prarado ryšį su savimi ir vos neprarado gyvybės. Šiandien jo tikslas – kad kitiems nereikėtų išgyventi to paties.