psichologija

Kartais vienišumo jausmas užklumpa net tada, kai nesinori su niekuo kalbėtis. O kartais žmogui tiesiog reikia priminimo, kad jis nėra vienas, kad yra svarbus ir reikalingas. JAV mokslininkai išbandė neįprastai paprastą pagalbos būdą – trumpus telefono pranešimus, skatinančius priklausymo kitiems ir gyvenimo prasmės jausmą.

Ką jaunam LGBTQ+ žmogui reiškia žinojimas, kad namuose jis bus priimtas toks, koks yra? Naujas dvejus metus trukęs JAV tyrimas rodo, kad šeimos palaikymas siejasi su mažesne savęs žalojimo ir minčių apie savižudybę tikimybe. Kartu mokslininkai fiksavo ir nerimą keliančią tendenciją: dalyvių pranešimų apie nerimą bei depresijos požymius daugėjo.

Nauja mokslinių tyrimų apžvalga rodo, kad tam tikrose LGBTQ+ žmonių grupėse depresijos, nerimo ir kai kurių kitų psichikos sveikatos sunkumų rodikliai yra aukštesni nei lyginamosiose heteroseksualių cislyčių asmenų grupėse. Studijos autoriai perspėja, kad skirtumai nėra įrodymas, jog pati seksualinė orientacija ar lytinė tapatybė sukelia psichikos sutrikimus.

Švedų atlikėja Zara Larsson sulaukė dėmesio ne tik dėl savo muzikos. LGBTQ+ jaunimo emocinės sveikatos organizacija „The Trevor Project“ paskelbė su ja susijusią žinią. Tai priminimas, kad garsenybių atviras kalbįjimas apie LGBTQ+ priėmimą gali būti padaryti milžinišką poveikį.

Nauji veidai, jaudinantys susitikimai, trumpalaikiai romanai ir nuolat atsirandantys potencialūs partneriai. Kai kuriems gėjams seksualinių ar romantinių partnerių kaita tampa įprasta gyvenimo dalimi. Tačiau kodėl vieniems norisi pastovumo, o kiti, net ir užmezgę santykius, nuolat ieško kažko naujo?

Ko tik nerasi internete. GayLine.LT aptiko diskusiją apie čiulpinukus ir nusprendė apie tai parašyti. Pasirodo, čiulpinukas suaugusio žmogaus rankose ir burnoje tas pats objektas kai kuriems žmonėms gali įgauti visai kitą – net seksualią – reikšmę. Kodėl paprastas valgymo veiksmas gali tapti erotiniu? Atsakymas slypi ne pačiame čiulpinuke, o tame, kaip žmogaus smegenys susieja pojūčius, vaizdus, prisiminimus ir seksualinį susijaudinimą.

Smurtas artimuose santykiuose dažnai įsivaizduojamas pagal vieną stereotipinį scenarijų – vyras smurtauja prieš moterį. Tačiau smurtas vyksta ir tos pačios lyties porose. Gėjų santykiuose jis gali būti fizinis, seksualinis, psichologinis ar ekonominis. Kartais nuo jo pabėgti ypač sunku, nes aukai tenka susidurti ne tik su smurtaujančiu partneriu, bet ir su baime, kad aplinkiniai pasakojamais įvykiais nepatikės.

Ką laikome šeima, kai kraujo ryšiai ne visuomet atneša saugumą, priėmimą ar galimybę būti savimi? Tokį klausimą savo bakalauro baigiamajame darbe šiemet kėlė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto sveikatos psichologijos studentas Ugnius Kulberkis, vadovaujamas doc. dr. Gitos Argustaitės-Zailskienės. Darbe buvo kalbama apie LGBTQ+ žmonių pasirinktas šeimas – artimus žmones, kurie nėra biologiniai giminaičiai, bet gyvenime atlieka šeimai būdingą vaidmenį.

Šiuolaikinėje visuomenėje LGBTQ+ bendruomenės narių teisių klausimas tampa vis aktualesnis. Nors daugelis šalių žengia progresyviu keliu, suteikdamos vis daugiau teisių ir pripažinimo, vis dar yra daug mitų ir klaidingų stereotipų apie LGBTQ+ žmones. Vienas iš tokių mitų yra idėja, kad būti gėjumi pasirenkama.

Šunys, katės ir kiti naminiai gyvūnai daugeliui žmonių yra ne tik augintiniai, bet ir svarbūs šeimos nariai. Tačiau naujas Australijoje atliktas tyrimas rodo, kad LGBTQ+ bendruomenei augintiniai dažnai atlieka dar svarbesnį vaidmenį – padeda įveikti vienišumą, suteikia emocinį saugumą ir net padeda užmegzti naujas pažintis.

Vaivorykštės vėliavos sulankstytos. Plakatai padėti į kampą. Socialinius tinklus pamažu užpildo naujos temos, o miestas grįžta į įprastą ritmą. Tačiau daugeliui LGBTQ+ žmonių „Pride“ pabaiga atneša ne tik gražius prisiminimus. Kai kuriuos netikėtai aplanko liūdesys, tuštumos jausmas ar net nerimas.

Saugi erdvė LGBTQ+ žmonėms yra aplinka, kurioje jie gali jaustis saugūs, priimti ir gerbiami nepaisant savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Tokiose erdvėse LGBTQ+ asmenys gali laisvai išreikšti save be baimės dėl diskriminacijos, priekabiavimo ar smurto.

„Sėdžiu, tyliu, bet labai intensyviai klausau, kas aplinkui vyksta“, – frazę, pasakytą vieno LGBTQ+ žmogaus, cituoja Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos doktorantė Rasa Katinaitė. Anot jos, šis sakinys gerai apibūdina, ką patiria dalis LGBTQ+ bendruomenės Lietuvoje.

Vilniaus universitete psichologiją studijuojantis Karolis Kriuka nusprendė imtis nemenko iššūkio – tyrinėti homoseksualių ir biseksualių vyrų gretose dominuojančias kūno vertinimo tendencijas. Pastaraisiais metais, ypač dėl socialinių tinklų, vis dažniau stebime, kad savo paties ir kitų kūnų vertinimai keičiasi. Karolis davė išskirtinį interviu GayLine.LT ir kviečia visus tapti šio tyrimo dalimi bei užpildyti klausimyną.

Nemaža dalis LGBTQ+ bendruomenės narių turi augintinius. Naminių gyvūnų ėdalo prekės ženklas Lily's Kitchen kartu su 3Gem nusprendė surengti apklausą ir išsiaiškinti kokį poveikį augintiniai turi LGBTQ+ žmonėms.

Pastaraisiais metais queer bendruomenėje vis labiau plinta sąvoka „daddy“ – ji ne tik dažnai sutinkama pažinčių programėlėse, bet ir tampa svarbiu elementu atspindint tam tikrų žmonių identitetą. Šis terminas šiandieną reiškia kur kas daugiau nei tik amžiaus skirtumą tarp partnerių.

LGBTQ+ žmonės, kaip ir visi kiti patiria stresą darbe, studijuodami. Tačiau priešingai nei kitiems, jiems kyla papildomų iššūkių susijusių su savęs vertinimu. Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė ir dėstytoja, psichologė Rasa Katinaitė sako, kad „gyvendami stigmatizuojančioje visuomenėje jie patiria papildomų sunkumų. Tai tėvų, draugų atstūmimas, vienišumo jausmas, didesnė depresijos, nerimo, savižudybių ir priklausomybių rizika kaip atsakas į stigmatizacijos patirtis“.

Kalėdos ir kitos šio laikotarpio šventės dažnai pristatomos kaip jaukus šeimos artumo metas. Tačiau daugeliui LGBTQ+ žmonių šis laikotarpis gali būti emociškai sudėtingas. Vieni šventes sutinka vieni, kiti – su šeima, kuriai dar nėra pasiruošę atsiskleisti, treti jaučia nerimą dėl klausimų apie meilę, santykius ar „kada pagaliau padovanosi man anūkų?“.

Didžiojoje Britanijoje daugiau nei 250 žmonėms XX a. septintajame dešimtmetyje taikyta elektros šoko terapija. Taip norėta pakeisti jų seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę. Tai atskleidė BBC atliktas tyrimas, iš naujo iškėlęs į viešumą vieną tamsiausių Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) istorijos puslapių.

Ieškote ilgalaikių santykių? Pateikiame jums aštuoniolikos metų darbo su gėjais turinčio psichoterapeuto patarimus. Jie pagrįsti Adam D. Blum paties atliktais tyrimais.