Šis atvejis kelia ir platesnį klausimą: ar politinėje kovoje oponentų menkinimas jau tampa svarbesnis už sąžiningą diskusiją? Kai kampanijos pasitelkia visuomenėje įsišaknijusias baimes, stereotipus ir išankstines nuostatas, dirbtinis intelektas gali tapti priemone ne tik iškraipyti tikrovę, bet ir kurstyti nepasitikėjimą tam tikromis visuomenės grupėmis.

Šokis, kurio nebuvo

Spalio 22 dieną Šiaurės Karolinos Respublikonų partijos paskyroje socialiniame tinkle „X“ paskelbta reklama, nukreipta prieš Demokratų partijos kandidatą į JAV Atstovų Rūmus Jamie Agerį. Jo varžovė – respublikonė Jennifer Balkcom. Klipe pasitelkiami dirbtiniu intelektu sukurti vaizdai, kuriuose kandidatas esą šoka su drag karaliene.

Vietos televizijai WLOS kalbėjusi Asheville'o drag atlikėja Nova pareiškė, kad niekada nebuvo sutikusi Jamie Agerio ir nedalyvavo reklamoje vaizduojamame renginyje. „Niekas iš to nebuvo tikra“, – sakė ji, paaiškindama, kad tokio šokio jos gyvenime apskritai nėra buvę.

Atlikėja taip pat teigė, kad kampanija, prieš panaudodama jos atvaizdą, nesikreipė leidimo. Kita atlikėja, žinoma sceniniu vardu Divinity Holeburn, taip pat pranešė apie panašų atvejį.

Kai išankstinės nuostatos tampa politiniu ginklu

Šioje istorijoje svarbu ne tik tai, kad buvo pasitelktas dirbtinis intelektas. Ne mažiau reikšminga, kokią žinutę siekiama perduoti rinkėjui. Drag atlikėjai ir LGBTQ+ bendruomenė jau seniai tampa politinių diskusijų apie tradicines vertybes, vaikų apsaugą ir kultūrinius pokyčius taikiniu. Šios temos gali būti viešosios diskusijos dalis, tačiau jos taip pat gali būti naudojamos siekiant sukelti baimę ar pasipiktinimą, nepateikiant patikimų įrodymų apie konkrečius žmones ir jų veiksmus.

Tokioje aplinkoje dirbtinio intelekto sukurta scena gali veikti kaip emocijas skatinantis kūrinys: žiūrovui parodomas neva jam "provokuojantis" vaizdas, o jo paties išankstinės nuostatos skatina padaryti išvadą apie kandidatą. Taip vietoj faktų, programų ir politinių sprendimų vertinimo dėmesys nukreipiamas į tai, kas auditorijai gali pasirodyti šokiruojama ar nepriimtina.

Tokiu atveju dirbtinis intelektas ne tik padeda skleisti politinę kritiką – jis gali sukurti tariamus „įrodymus“, kuriais grindžiamas neigiamas įspūdis apie oponentą. Tiesa, tokia medžiaga veikia tik tuos, kurie yra jautrūs tam tikriems vaizdams. Kitai grupei - tokia reklama gali siųsti ir priešingą žinią.

Kandidatų atsakymai

Jamie Agerio biuras apkaltino oponentus skleidžiant melagingą dirbtinio intelekto reklamą. Jos vadovas Graysonas Barnette'as WLOS teigė, kad toks būdas klaidina konservatyvius rinkėjus ir neleidžia sąžiningai diskutuoti apie politines problemas.

Jennifer Balkcom rinkimų štabas savo ruožtu pareiškė, kad oponentas turi atsakyti į klausimus apie vaikams prieinamus renginius ir juose pasirodančius atlikėjus. Jos darbuotojai patvirtino dalyvavę kuriant reklamą, tačiau WLOS pateiktame atsakyme tiesiogiai nepaaiškino, kodėl buvo vaizduojamos neįvykusios scenos.

Šis ginčas nėra vien dviejų kandidatų susidūrimas. Drag atlikėjos teigia tapusios rinkimų kovos įrankiais, nors pačios nedalyvavo nei tariamame susitikime, nei sprendžiant, kaip jų atvaizdai bus naudojami.

Kai emocijos nustelbia faktus

Šiaurės Karolinoje, WLOS duomenimis, nėra bendros taisyklės, kuri visose politinėse reklamose reikalautų aiškiai nurodyti dirbtinio intelekto panaudojimą. Dėl to auditorijai gali būti sunku atskirti tikro įvykio įrašą nuo sufabrikuotos scenos.

Dirbtinis intelektas leidžia politinėms kampanijoms greitai sukurti įtikinamai atrodančius vaizdus, kurių anksčiau būtų reikėję ieškoti archyvuose arba brangiai inscenizuoti.

Kai tokios reklamos remiasi stereotipais apie tam tikrus žmones, jų poveikis gali būti dar stipresnis. Auditorija skatinama vertinti ne konkrečius įrodymus, o visą žmonių grupę per jau egzistuojančių baimių prizmę. Tada politinis oponentas tampa ne diskusijos dalyviu, kurio pasiūlymus galima kritikuoti, o tariamu grėsmės simboliu.

Nova WLOS sakė, kad ją labiausiai skaudina ne vien neteisėto atvaizdo naudojimo klausimas, bet ir tai, kad jos bendruomenė paverčiama pajuokos objektu.

Politinė konkurencija ar manipuliacija?

Šis atvejis primena, kad politinėje kovoje svarbu ne tik tai, kokias priemones leidžia naudoti technologijos, bet ir tai, kokias ribas pasirenka patys politikai. Kritikuoti oponento pažiūras, sprendimus ar viešus veiksmus yra demokratinės konkurencijos dalis. Kurti neegzistavusius įvykius ir pateikti juos taip, kad jie sukeltų nepasitikėjimą konkrečiu žmogumi ar visuomenės grupe, yra visai kas kita.

Rinkėjams taip pat tenka svarbus vaidmuo. Prieš dalijantis šokiruojančiu politiniu vaizdo įrašu verta patikrinti, kas jį paskelbė, ar įvykį patvirtina nepriklausomi šaltiniai ir ar matomas vaizdas nėra sukurtas arba pakeistas dirbtiniu intelektu.

Demokratijoje politiniai oponentai turi teisę griežtai kritikuoti vieni kitus, tačiau kur yra leistina riba parodys ir rinkimų rezultatai.