Seimo Teisės departamentas buvo atkreipęs dėmesį, kad toks siūlymas kelia rimtų abejonių dėl atitikties teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės ir atsakingo valdymo principams. Taip pat buvo išsakytas susirūpinimas dėl galimo lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimo bei tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų.

Būtent šiame kontekste balandžio 14 d. grupė Lietuvos žmogaus teisių organizacijų kreipėsi į Europos Komisijos prezidentę Ursulą von der Leyen ir už lygybę atsakingą Europos Komisijos narę Hadja Lahbib, ragindamos Komisiją įvertinti Lietuvoje svarstomą iniciatyvą. Organizacijos sulaukė atsakymo. 

Komisija priminė ES teisės ribas

Europos Komisija savo trumpame atsakyme pabrėžia, kad lygybė ir nediskriminavimas yra pamatinės Europos Sąjungos vertybės, kurias ji pasiruošusi ginti.

„Lygybė ir nediskriminavimas yra pamatinės vertybės ir pagrindinės teisės, įtvirtintos ES sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje“, – rašoma Europos Komisijos atsakyme. - "Leiskite pabrėžti Komisijos įsipareigojimą skatinti ir ginti šias teises".

Kartu Komisija primena, kad šeimos teisė priklauso valstybių narių kompetencijai. Tai apima ir šeimos apibrėžimą. Tačiau, Komisijos teigimu, nacionalinė kompetencija nereiškia galimybės nepaisyti Europos Sąjungos teisės.

„Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės, net ir veikdamos savo kompetencijos srityse bei konstituciniais klausimais, privalo įgyvendinti šią kompetenciją laikydamosi ES teisės“, – teigiama laiške.

Referendumo teisėtumo Komisija kol kas nevertino

Svarbu tai, kad Europos Komisija savo atsakyme nepateikia konkrečios išvados, jog Lietuvoje svarstoma referendumo iniciatyva prieštarauja ES teisei. Komisija taip pat nenurodo, kad Lietuva turėtų atsisakyti planų rengti referendumą.

Ji pažymi, kad galimybė surengti konsultacinį referendumą Lietuvoje šiuo metu tebėra Seimo sprendimo klausimas.

„Komisija supranta, kad galimybė surengti konsultacinį referendumą tebėra Lietuvos parlamento sprendimo klausimas. Komisija ir toliau atidžiai stebės įvykių raidą“, – rašoma atsakyme.

Europos Komisija kol kas apsiribojo priminimu apie ES teisės ir pamatinių vertybių reikalavimus, tačiau neatmetė galimybės prie klausimo grįžti, jei Lietuvoje iniciatyva judėtų toliau.

Žmogaus teisių organizacijos prašė imtis veiksmų

Balandį į Europos Komisiją kreipęsi Lietuvos žmogaus teisių gynėjai ragino įvertinti referendumo iniciatyvos atitiktį ES teisei ir pamatinėms Europos Sąjungos vertybėms, taip pat pradėti dialogą su Lietuvos institucijomis ir imtis priemonių, kurios padėtų užkirsti kelią galimiems žmogaus teisių pažeidimams.

„Ženkli Seimo narių dalis ketina paminti Konstituciją, stojimo į Europos Sąjungą sutartį ir Žmogaus teisių konvenciją – pilietinė visuomenė negali to leisti. Raginame Europos Komisiją, kuri yra atsakinga už sutarčių laikymosi užtikrinimą, imtis skubių žingsnių užkertant kelią demokratijos pagrindus griaunančiai iniciatyvai“, – tuomet sakė kreipimąsi inicijavęs Lietuvos jaunimo centro direktorius Martynas Norbutas.

Kreipimesi organizacijos taip pat rėmėsi Seimo Teisės departamento išvadomis ir Konstitucinio Teismo praktika. Pastarasis yra konstatavęs, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto.

Europos Komisijos atsakymas atsiųstas prieš kelias dienas. Jį pasirašė Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato direktorė Ana Gallego.

Kreipimąsi į Europos Komisiją pasirašė Lietuvos jaunimo centras, „GayLine.LT“, Tolerantiško jaunimo asociacija, Nacionalinė LGBTIQA+ teisių organizacija LGL, Fondas FRIDA, „Mamos už LGBTQplius vaikus“, Universiteto LGB grupė, „Trans Autonomija“, Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Šeimų asociacija, Lietuvos skeptikų draugija, Socialinių investicijų valdymo centras ir Lietuvos žmogaus teisių centras.