Priežiūros našta – ne tik socialinis, bet ir ekonominis klausimas

Europos Parlamento vertinimu, moterys vis dar prisiima didžiąją dalį vaikų, senjorų ir kitų šeimos narių priežiūros pareigų. Dėl to jos dažniau dirba ne visą darbo dieną, dažniau stabdo karjerą arba apskritai pasitraukia iš darbo rinkos.

Tai lemia ne tik mažesnes pajamas šiandien, bet ir mažesnes pensijas ateityje bei didesnę skurdo riziką vyresniame amžiuje. Kartu tai mažina bendrą Europos ekonomikos produktyvumą ir dar labiau gilina darbuotojų trūkumo problemą daugelyje sektorių.

Darbo jėgos trūkumo kontekste – prarastas potencialas

Europa susiduria su sparčiai senėjančia visuomene ir kvalifikuotų darbuotojų stygiumi. Todėl, Parlamento nuomone, didesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje tampa ne tik lygių galimybių, bet ir konkurencingumo klausimu.

Pranešime pabrėžiama, kad valstybės narės turėtų investuoti į kokybiškas vaikų priežiūros paslaugas, ilgalaikės priežiūros sistemą bei lanksčias darbo organizavimo formas. Tai leistų daugiau žmonių aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir mažintų ekonominius nuostolius.

Reikalingos ne vien socialinės, bet ir ekonominės priemonės

Europos Parlamentas ragina valstybes nares taikyti kompleksines priemones:

• plėsti ikimokyklinio ugdymo ir vaikų priežiūros paslaugų prieinamumą;
• stiprinti ilgalaikės priežiūros sistemą senėjančioje visuomenėje;
• skatinti lankstesnes darbo formas;
• mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio bei pensijų skirtumus;
• sudaryti geresnes sąlygas derinti profesinį ir šeimos gyvenimą.

Parlamentas pabrėžia, kad investicijos į priežiūros infrastruktūrą neturėtų būti vertinamos tik kaip socialinės išlaidos – jos yra investicija į didesnį užimtumą, ekonomikos augimą ir viešųjų finansų tvarumą.

Ką tai reiškia verslui?

Nors dokumentas pirmiausia skirtas viešajai politikai, jo žinutė aktuali ir darbdaviams. Įmonės vis dažniau konkuruoja dėl talentų, todėl darbuotojų galimybė suderinti profesinius ir šeimos įsipareigojimus tampa vienu svarbiausių veiksnių renkantis darbovietę.

Lankstus darbo organizavimas, papildomos šeimos politikos priemonės ir darbuotojų gerovės sprendimai tampa ne tik socialinės atsakomybės, bet ir konkurencinio pranašumo klausimu.

Europos Parlamento pranešimas rodo aiškią kryptį – priežiūros ekonomika tampa viena svarbiausių būsimos Europos socialinės ir ekonominės politikos temų. Tikėtina, kad artimiausiais metais ši sritis sulauks daugiau ES finansavimo, o valstybės narės bus skatinamos aktyviau investuoti į priežiūros paslaugų plėtrą ir darbo rinkos reformas.

Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali padėti ne tik mažinti lyčių nelygybę, bet ir spręsti vieną didžiausių Europos iššūkių – kvalifikuotų darbuotojų trūkumą bei lėtėjantį ekonomikos augimą.