Reiškinys, kai įmonės tik apsimeta, kad joms rūpi LGBTQ+ bendruomenė netgi turi savo pavadinimą – „rainbow washing“ (liet. vaivorykštinis apsimetinėjimas). Taip apibūdinamos situacijos, kai verslas viešai demonstruoja LGBTQ+ palaikymą, tačiau realūs jo veiksmai tam prieštarauja arba apsiriboja vien simboliniais gestais.

Kodėl įmonės taip nori būti matomos per „Pride“?

Atsakymas gana paprastas – LGBTQ+ žmonės yra matoma ir ekonomiškai aktyvi visuomenės dalis. Be to, daugelis jaunesnės kartos vartotojų tikisi, kad įmonės laikysis aiškių vertybių ir žmogaus teisių klausimais neužims neutralios pozicijos.

Todėl šiandien verslui dažnai nebeužtenka kalbėti vien apie produktus ar paslaugas. Vartotojai nori žinoti, kokias vertybes remia prekės ženklas. Dėl šios priežasties nemažai bendrovių investuoja į įvairovės politiką, darbuotojų mokymus ir bendradarbiavimą su LGBTQ+ organizacijomis. Tačiau kartu atsiranda ir tokių, kurios vaivorykštę prisimena tik vieną mėnesį per metus.

Kaip atskirti tikrą paramą nuo reklaminio triuko?

Pirmasis klausimas, kurį verta užduoti, yra labai paprastas: ką įmonė daro likusius vienuolika metų?

Jeigu vaivorykštės spalvos pasirodo tik birželį, tačiau įmonė nekalba apie lygybę kitu metu, tai jau gali būti ženklas, kad pagrindinis tikslas yra ne bendruomenės palaikymas, o viešumas.

Tikra parama dažniausiai matoma ne socialinių tinklų įrašuose, o vidinėje organizacijos kultūroje. Svarbu užduoti klausimus:

• Ar LGBTQ+ darbuotojai jaučiasi saugūs darbo vietoje?
• Ar įmonė turi aiškią nediskriminavimo politiką?
• Ar darbuotojai gali atvirai kalbėti apie savo partnerius taip pat laisvai kaip heteroseksualūs kolegos?
• Ar vadovybė reaguoja į homofobinius komentarus?

Būtent šie klausimai dažniausiai pasako daugiau nei spalvingas logotipas.

Kai žodžiai nesutampa su veiksmais

Kartais įmonės viešai deklaruoja paramą LGBTQ+ žmonėms, tačiau tuo pačiu remia politikus ar organizacijas, kurios priešinasi lygybei.

Tokie prieštaravimai dažnai sulaukia kritikos tiek iš žmogaus teisių gynėjų, tiek iš pačių vartotojų. Šiuolaikinėje informacinėje erdvėje žmonės vis dažniau tikrina, ar verslo deklaruojamos vertybės atitinka jo veiksmus. Todėl simbolinis palaikymas be realių pokyčių tampa vis mažiau veiksminga strategija.

LGBTQ+ bendruomenė taip pat tampa reiklesnė. Prieš dešimtmetį vaivorykštės logotipas galėjo būti laikomas drąsiu žingsniu. Šiandien daugelis tikisi daugiau.

Ar verta kritikuoti visas įmones, kurios dalyvauja „Pride“?

Nebūtinai. Kartais galima išgirsti nuomonę, kad bet koks verslo dalyvavimas LGBTQ+ renginiuose yra tik reklama. Tačiau realybė sudėtingesnė.

Daug įmonių iš tiesų skiria finansinę paramą bendruomenės organizacijoms, remia žmogaus teisių iniciatyvas, kuria įtraukią darbo aplinką ir viešai gina savo darbuotojus nuo diskriminacijos. Tokia parama turi realią vertę.

LGBTQ+ organizacijos dažnai pabrėžia, kad be verslo rėmėjų daugelis renginių, švietimo projektų ar pagalbos programų tiesiog negalėtų būti surengti. Todėl problema nėra pats verslo dalyvavimas. Problema atsiranda tada, kai palaikymas tampa vien dekoracija.

Tikroji lygybės kaina

Paradoksalu, tačiau lengviausia palaikyti LGBTQ+ žmones tada, kai tai naudinga verslui. Kur kas sunkiau tai daryti tada, kai kyla nepasitenkinimo banga, pasipila neigiami komentarai ar dalis klientų grasina boikotu. Būtent tokiose situacijose ir paaiškėja, ar įmonės vertybės yra tikros.

Jeigu bendrovė kalba apie lygybę tik tada, kai tai padeda parduoti produktus, jos palaikymas greičiausiai yra paviršutiniškas. Tačiau jeigu ji laikosi savo pozicijos net sulaukdama kritikos, tai jau rodo įsipareigojimą vertybėms.

Daugiau nei vienas mėnuo per metus

LGBTQ+ žmonėms lygybės klausimai nesibaigia kartu su „Pride“ sezonu. Diskriminacija, stereotipai ir teisinės problemos egzistuoja visus metus. Todėl ir tikra parama neturėtų apsiriboti birželio mėnesiu.

Galiausiai svarbiausias kriterijus yra ne tai, kiek vaivorykščių matome reklamose. Svarbiausia, ar LGBTQ+ darbuotojai ir klientai jaučiasi gerbiami bei saugūs kiekvieną dieną.

Nes tikra parama prasideda ne nuo spalvoto logotipo. Ji prasideda nuo sprendimo ginti žmonių orumą net tada, kai niekas nefotografuoja ir nespaudžia „patinka“ mygtuko socialiniuose tinkluose.