Įstatymo projektas Ganos parlamente pirmą kartą buvo pateiktas dar 2021 metais, o 2024-aisiais buvo priimtas parlamente, tačiau taip ir netapo įstatymu, nes nebuvo pasirašytas prezidento. Dabar apie jį vėl pradėta kalbėti.

Kritikai teigia, kad tai vienas griežčiausių anti-LGBTQ+ teisės aktų regione. Jis ne tik didintų bausmes už tos pačios lyties santykius, bet ir kriminalizuotų LGBTQ+ žmonių rėmimą, gynimą ar net pozityvų jų vaizdavimą viešojoje erdvėje.

Pagal ankstesnę projekto versiją bausmės galėtų grėsti ir tiems, kurie remia LGBTQ+ organizacijas, skleidžia informaciją apie seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę, nuomoja patalpas tokioms grupėms ar viešai išreiškia paramą lygybei.

Žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad tokie teisės aktai neapsiriboja vien LGBTQ+ bendruomene – jie naikina žodžio laisvę, prieštarauja teisei burtis į organizacijas. Taigi, paminami demokratijos pagrindai. Human Rights Watch teigia, kad naujas svarstymas siunčia neraminančią žinią visai visuomenei. Organizacijos vertinimu, toks įstatymas skatintų diskriminaciją, savicenzūrą ir dar didesnį smurtą prieš LGBTQ+ žmones.

Jau dabar Ganoje galioja kolonijinių laikų nuostatos kriminalizuojančios tos pačios lyties santykius tarp vyrų. Naujasis projektas šį persekiojimą išplėstų gerokai plačiau.

Anksčiau tarptautinės institucijos įspėjo, kad toks įstatymas gali turėti ne tik reputacinių, bet ir ekonominių pasekmių. 2024 metais buvo skelbiama, kad Gana rizikuoja prarasti milijardinę tarptautinę paramą, jei teisės aktas įsigaliotų. Jungtinių Tautų žmogaus teisių pareigūnai taip pat kritikavo projektą, pažymėdami, kad jis pažeistų pagrindines žmogaus teises ir diskriminuotų žmones vien dėl jų tapatybės.

Stebėtojai pastebi, kad anti-LGBTQ+ retorika daugelyje šalių dažnai sustiprėja politinio neapibrėžtumo laikotarpiu. Kai visuomenė susiduria su ekonominiais ar socialiniais sunkumais, mažumos neretai paverčiamos patogiu taikiniu.