Pasirinkta gruodžio 1-osios diena turėjo simbolinę prasmę: ši data lengvai įsimenama, padeda apžvelgti per metus įvykusius įvykius ir primena, kad kova su virusu – tęstinis procesas, reikalaujantis solidarumo ir visuomenės sąmoningumo.

Kai 1981 metais JAV atsirado pirmieji pranešimai apie neįprastą imunodeficito sindromą jaunų vyrų tarpe, valdžios institucijos neskubėjo reaguoti. Informacijos trūko, o visuomenėje sparčiai augo panika. Žiniasklaida, žinių neturėdama ir nesulaukdama aiškios valdžios komunikacijos, epidemiją greitai susiejo su gėjų bendruomene, pasitelkdama žeminančią terminologiją. LGBTQ+ žmonės įgijo sufabrikuotą „viruso nešiotojų“ etiketę.

Daugybė istorinių pasakojimų rodo, kaip tuo metu sergantieji buvo atstumiami net artimųjų, išmetami iš darbo, jiems buvo atsisakoma suteikti medicininę pagalbą. Politikai ilgai ignoravo problemą – pavyzdžiui, JAV federalinė valdžia beveik ketverius metus iš esmės nereagavo, nors susirgusiųjų skaičius sparčiai augo. Dar daugiau, esama pranešimų, kad valdžios pareigūnai tyčia nesiėmė jokių veiksmų, nes galvojo, kad tokiu būdu virusas nusineš jiems "nepatogių" LGBTQ+ žmonių gyvybes.

Šios aplinkybės lėmė, kad LGBTQ+ bendruomenė pati tapo pagrindine pagalbos organizatore: buvo kuriamos savipagalbos grupės, rengiamos protesto akcijos, spaudžiama valdžiai imtis veiksmų, kovojama dėl ligonių teisės būti gydomiems.

Devintajame dešimtmetyje diagnozė „AIDS“ buvo beveik sinonimas mirties nuosprendžiui. Tačiau medicina keitėsi: 1996 m. pristatytas kombinuotų antiretrovirusinių vaistų gydymas buvo lūžis, pavertęs ŽIV infekciją iš mirtinos į lėtinę, valdoma ligą.

Šiandien žmonės, gyvenantys su ŽIV, gali turėti pilnavertį, visiškai įprastą gyvenimą, o modernūs gydymo būdai leidžia pasiekti neaptinkamą viruso lygį kraujyje. Tai atnešė dar vieną esminę žinią: „neaptinkamas = neperduodamas“. Moksliniai tyrimai įrodė, kad žmonės, kurių viruso kiekis yra neaptinkamas, viruso neperduoda lytiniu keliu.

Vienas svarbiausių šiuolaikinių įrankių kovoje su ŽIV yra PrEP – profilaktinė terapija žmonėms, neturintiems ŽIV, bet norintiems apsisaugoti nuo infekcijos. Tyrimai rodo, kad teisingai vartojamas PrEP sumažina ŽIV perdavimo tikimybę daugiau nei 99%. Ši priemonė pakeitė ne tik individualų saugumą, bet ir visuomenės strategiją: prevencija tapo daug aktyvesnė, o galimybė apsisaugoti suteikė žmonėms daugiau ramybės ir kontrolės.

Susijęs straipsnis - Kas yra PrEP ir kaip tai sumažina ŽIV riziką?

Svarbu tai, kad PrEP nėra skirta tik LGBTQ+ žmonėms – ji veiksminga ir aktuali visiems, kurie nori sumažinti užsikrėtimo riziką.

Nors šiandien ŽIV nebėra nuosprendis, o vaistai – skiriami daugeliui užsikrėtusiųjų, kova su stigma dar nebaigta. Milijonai žmonių visame pasaulyje vis dar bijo testuotis, neretai susiduria su diskriminacija ar klaidingomis nuostatomis. Kai kuriose šalyse žmonės, sergantys ŽIV, gali būti persekiojami įstatymų.

Todėl gruodžio 1-oji yra daugiau nei paprasta data kalendoriuje. Ji primena:

• kad žmonės, netekę artimųjų epidemijos pradžioje, nusipelno atminimo. Turime mokytis iš istorijos kaip neatstumti nei vieno žmogaus;

• kad mokslas turi būti pakankamai finansuojamas, nes gali įveikti net ir sudėtingiausius rebusus - virusą, kuris pasižįmi išskirtinumu;

• kad visuomenė turi toliau mokytis, jog ŽIV nėra žymė, o medicininė būklė. Ir visi, net ir užsikrėtusieji, turi teisę gyventi pilnavertį gyvenimą;

• kad prevencija – ypač PrEP – turi būti lengvai pasiekiama;

• kad kova su liga neatsiejama nuo kovos už žmogaus teises.

Gruodžio 1-oji kviečia ne tik prisiminti, bet ir veikti – kalbėti, šviesti, testuotis, saugotis ir palaikyti vieni kitus. Tai diena, kuri primena, kad kai bręsta solidarumas, bręsta ir tikras progresas.