“Švie­ti­mo įsta­ty­me siū­lau for­mu­luo­ti vie­ną vie­nin­te­lę nor­mą, tai yra kad tė­vai ar glo­bė­jai tu­rė­tų tei­sę nu­spręs­ti dėl gy­ve­ni­mo įgū­džių ben­dro­sios pro­gra­mos ly­tiš­ku­mo ug­dy­mo te­mų po­rei­kio sa­vo vai­kams iki 16 me­tų”, - aiškino I. Vėgėlė grįsdamas savo pataisas Konstitucija.

Į šio klausimo menkavertiškumą dėmesį atkreipė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji klausė ar Ignas Vėgėlė iš vis supranta apie ką kalba.

“Ar ži­no­te, kiek gy­ve­ni­mo įgū­džių ben­dro­jo­je pro­gra­mo­je dė­me­sio, ki­taip ta­riant, koks pro­cen­tas gy­ve­ni­mo įgū­džių ben­dro­jo­je pro­gra­mo­je yra skir­tas jū­sų taip bi­jo­mai ly­tiš­ku­mo te­mai? Nes iš jū­sų pri­sta­ty­mo ga­li su­si­da­ry­ti įspū­dis, kad gy­ve­ni­mo įgū­džių pro­gra­ma yra tik­tai apie ly­tiš­ku­mą? Be abe­jo, taip nė­ra ir, ma­ny­čiau, kad jūs pui­kiai tai ži­no­te”, - aiškino ji.

Už projektą balsuoti agitavęs Remigijus Žemaitaitis ir vėl pažėrė nebūtų kaltinimų bei ėmėsi aiškinti, neva vaikai auklėjami ne pagal krikščioniškas vertybes.

“Kai sa­ko: tu pir­ma da­bar, pa­žiū­rėk, me­tus pu­siau mer­gai­te pa­būk, po me­tų gal pa­bū­si ber­niu­ku, o gal iš­vis su­gal­vo­si ko­kia nors ki­ta ly­ti­mi pa­si­va­din­ti. Tai yra ei­na­ma vi­siš­kai link iš­kry­pi­mo, ei­na­ma link to, kur fak­tiš­kai šian­die­ną mes kal­ba­me apie tam tik­rus da­ly­kus, kad nu­ei­na­me nuo krikš­čio­ny­bės, nu­ei­na­me nuo to pa­grin­do, kaip bu­vo su­kur­tas pa­sau­lis. Jei­gu mes šian­dien kal­ba­me apie dvie­jų ly­čių eg­zis­ta­vi­mą ir jų bu­vi­mą, tai kaž­ko­dėl Sei­mas no­ri nu­spręs­ti, kad tai tu­ri bū­ti kas nors to­kio ben­dro, kas ne­su­pran­ta­ma. Tik­rai, ger­bia­mi ko­le­gos, siū­lau bal­suo­ti už”, - postringavo jis.

Vis dėlto, geriausią išvadą pateikė liberalas Arminas Lydeka, kuris aiškiai pabrėžė, kad ugdymo programas sudaro specialistai, o ne tėvai. 

“Va­di­na­si, eks­per­tai, spe­cia­lis­tai, moks­li­nin­kai ren­gia pro­gra­mas, o ma­ma Ma­ry­tė ar tė­tis Jo­nas ge­riau ži­no, ku­rią pro­gra­mos da­lį la­biau nag­ri­nė­ti, ku­rią pro­gra­mos da­lį ma­žiau nag­ri­nė­ti, tai yra tė­vai ko­re­guos mo­ky­mo pro­gra­mas. Ly­giai tas pats dėl bio­lo­gi­jos: de­ok­si­ri­bo­nuk­le­o­rūgš­čių sky­rius, pa­gal ma­mą Ma­ry­tę ar tė­tį Jo­ną, gal­būt ne­tu­rė­tų bū­ti nag­ri­nė­ja­mas, nes da­bar moks­le di­džiu­lis per­ver­smas, ne­aiš­ku, kas ten yra su to­mis rūgš­ti­mis. 

Ar­ba gal per ma­te­ma­ti­ką si­nu­sai, ko­si­nu­sai tu­rė­tų bū­ti pra­leis­ti, nes tė­čiui ar ma­mai pa­si­ro­dė, kad gy­ve­ni­me to da­ly­ko vi­siš­kai ne­pri­rei­kė, nie­ka­dos ne­pa­nau­do­jo. Tai yra pats siū­lo­mas prin­ci­pas yra ne­tei­sin­gas”, - teigė politikas pabrėždamas, kad tokio projekto negalima palaikyti.

Seimo salėje bal­sa­vo 103 Sei­mo na­riai: už – 43, prieš – 26, su­si­lai­kė 34. Projektui ne­pri­tar­ta.