Skaitytojo laiškas: Kaip aš pranešiau savo mamai, kad esu heteroseksualus?

Skaitymo laikas
1 minute
Perskaityta

Skaitytojo laiškas: Kaip aš pranešiau savo mamai, kad esu heteroseksualus?

Tre, 01/15/2025 - 19:15
Kategorija:
0 komentarų

Mes sulakėme neįprasto laiško ir apsvarstę vis dėlto nusprendėme jį paskelti. Šiandien kai kalbame apie seksualumą ir atsiskleidimą, dažniausiai turime galvoje LGBTQ+ žmones. Vis dėlto, nėra ir negali būti temų, kuriomis negalėtų kalbėti visi. Mums laišką atsiuntęs Marius paaiškino kodėl jam buvo svarbu savo mamai pasakyti, kad jis yra heteroseksualus.

„Norėčiau pasidalinti istorija, kuri, galbūt, kai kuriems pasirodys neįprasta. Tai yra pasakojimas apie dieną, kai aš nusprendžiau savo mamai pasakyti, kad esu heteroseksualus.

Augau šeimoje, kurioje buvo vertinama pagarba ir atvirumas, o mano tėvai visada skatino mane būti savimi. Vis dėlto, kai suaugau ir pradėjau jausti romantišką trauką priešingai lyčiai, supratau, kad tai nėra toks jau savaime suprantamas dalykas, kaip daugelis galėtų manyti. Gyvename pasaulyje, kuriame heteroseksualumas dažnai laikomas „norma“, tačiau aš visada tikėjau, kad kiekvieno žmogaus jausmai ir tapatybė nusipelno būti išreikšti aiškiai ir sąžiningai.

Mano „atsiskleidimo“ diena įvyko šeštadienio popietę. Mama sėdėjo svetainėje ir skaitė savo mėgstamą knygą, kai aš prie jos priėjau. Mano širdis daužėsi – ne todėl, kad bijojau, jog ji manęs nesupras, bet todėl, kad tai buvo svarbus momentas, kuriame norėjau būti atviras su ja. Be to nežinojau kaip ji sureaguos į tai, ką man buvo svarbu paskayti.

„Mama,“ – pasakiau, ir ji iš karto pakėlė akis nuo knygos, – „noriu tau kažką pasakyti“. Ji šiltai nusišypsojo ir paprašė tęsti. Aš giliai įkvėpiau ir pasakiau: „Mama, aš esu heteroseksualus.“ Kurį laiką ji tylėjo, o tada pradėjo juoktis. „Mielasis, kodėl tu man tai sakai?“, – paklausė ji.

Aš paaiškinau, kad noriu, jog ji žinotų, kas aš esu, ir kad mano romantiniai jausmai bei pasirinkimai yra tokie pat vertingi, kaip ir kitų žmonių. Noriu, kad ji suprastų, jog mano tapatybė nėra savaime suprantama, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Mama mane apkabino ir pasakė: „Ačiū, kad daliniesi. Man nesvarbu, ar tu būtum heteroseksualus, homoseksualus, biseksualus ar kitoks – man svarbiausia, kad būtum laimingas ir būtum savimi“.

Tą akimirką supratau, kad atvirumas ir pagarba yra pagrindas bet kokiam santykiui. Mano „atsiskleidimas“ buvo ne apie tai, kad reikėtų pabrėžti mano heteroseksualumą, o apie norą parodyti, jog bet kuri orientacija nusipelno būti pastebėta ir gerbiama, kad apie ją būtina atvirai kalbėtis su savo artimiausiais žmonėmis.

Šia istorija noriu priminti, kad kiekvieno žmogaus tapatybė yra unikali. Nesvarbu, kokia jūsų seksualinė orientacija, svarbiausia yra būti savimi ir drąsiai apie tai kalbėti. Kuo daugiau atvirumo ir supratimo rodysime vieni kitiems, tuo artimesnę ir tolerantiškesnę visuomenę sukursime“.