Apklauso pirmiausia nustebino tuo, kad civilinę sąjungą labiausiai palaiko dešiniųjų pažiūrų gyventojai. Ją remia apie 40 proc. minėtų respondentų, 45 proc. – pasisako priešingai, 15 proc. į klausimą neatsakė. O štai kairiųjų pažiūrų gyventojų gretose civilinei sąjungai nepritaria net 73 proc. respondentų, 15 proc. palaiko ir 12 proc. neturi nuomonės.

Absoliuti Laisvės partijos rinkėjų dauguma (86 proc.) teigė pritariantys civilinės sąjungos įteisinimui. Manančių priešingai buvo tik 14 proc. 52 proc. Liberalų sąjūdžio rinkėjų teigė pritariantys,  42 proc. nepritariantys civilinei sąjungai. Panašūs skaičiai matomi ir konservatorių rinkėjų gretose - 50 proc. už, 37 proc. – prieš.

O štai dabartinių opozicinių partijų atveju pastebėta kita tendencija. Nors ir dauguma jų rinkėjų civilinei sąjungai nepritaria, kai kurių politinių jėgų reikšminga rinkėjų dalis mano priešingai.

Labiausiai minėtam teisės aktui nepritaria  už Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą balsuojantys rinkėjai (86 proc. respondentų). Čia pritariančiųjų yra tik 9 proc. „Nemuno aušros“ 66 proc. rinkėjų pasisako prieš civilinę sąjungą, 19 proc. – už. Panaši situacija ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rinkėjų gretose – 62 proc. nepalaiko, 22 proc. remia tokį įteisinimą.

Nors civilinės sąjungos griežtai nepalaiko nei Lietuvos regionų partija nei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, reikšminga dalis jų rinkėjų mano priešingai. Lietuvos regionų partijos rinkėjų gretose civilinei sąjungai nepritaria 65 proc., tačiau net 32 proc. tokį teisės aktą remia. 59 proc. „valstiečių“ rinkėjų pasisako prieš iniciatyvą, tačiau ketvirtadalis (25 proc.) remia.

Labai panaši situacija yra ir Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjų gretose. 67 proc. civilinės sąjungos neremia, ir 23 proc. pasisako už.

Tyrimo metu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų, apklausos vyko 109 atrankos taškuose. Tyrimo duomenys atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc.