„Reikia žiūrėti į tai, kad yra emocinis ryšys. Ir tai yra bene pagrindinis dalykas, kuris apibrėžia šeimą. Kad šiuo atveju jokiu būdu negalima nutraukti emocinio ryšio, kuris yra tarp moters ir vaiko. Ir tai yra valstybės prievolė“, - TV3 „Didžiųjų debatų“ metu sakė Gitanas Nausėda, kuris vėliau pridūrė, kad „pirmiausia turi būti paisoma vaiko interesų“, o  „jautrumas ir svarbiausia emocinio ryšio paisymas yra svarbiausias dalykas“.

Tiesa, G. Nausėda nieko nepasakė kaip valstybė turėtų įgyvendinti šią pareigą. „Nesant teisinio reglamentavimo vaiko teises turinčios užtikrinti įstaigos neturi įrankių elgtis taip, kaip teigia kandidatas. Dar daugiau, jei būtų pasitelkiami teismai – šių darbuotojų veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, nes neturi pagrindo. Teisiškai žuvusio vaiko mamos artimiausi giminaičiai turi daugiau teisių, nei jo nebiologinė mama“, - sako GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas.

Tik šiek tiek tikslesnį atsakymą pateikė Ingrida Šimonytė. Ji teigė, kad būtinas teisinis reglamentavimas.

„Pagrindinė problema yra ta, kad apskritai teisiškai yra nereglamentuota tokių žmonių bendras gyvenimas ir iš to kylančios situacijos, kurios gyvenime pasitaiko. Turbūt būtų įmanoma net ir esamomis sąlygomis, tikintis institucijų sveiko proto ir gebėjimo įvertinti vaiko interesą, nes vadovaujamės savo darbuose, kad vaiko interesai yra svarbiausi – vis dėlto pasiekti tokį sprendimą. Bet žinoma, būtų geriau, jei tam nereiktų tekti eiti per tiltus ir kalnus, tam kad tas rezultatas būtų pasiektas“, - teigė ji pridūrusi, kad reikalingas „įstatymas, kuris leistų tokias situacijas spręsti, tai yra fiksavimas, kad tai yra šeima“.

Tačiau TV3 debatus vedusiam Edmundui Jakilaičiui patikslinus, ar šis atsakymas reiškia, kad reikia leisti tos pačios lyties poroms turėti vaikų, I. Šimonytė iš karto susiaurino atsakymą iki globos klausimo.

„Tai tiesiog leistų tokioje situacijoje išspręsti klausimą globos, ją priskiriant žmogui su kuriuo turimas artimas ryšys, nepaisant to, kad formalaus, šeiminio ryšio, išskyrus pagal Konstitucinio ryšio doktriną, bet pagal įstatymą Lietuvoje mes neturime“, - teigė ji.

Vadovaujantis šia logika būtų leistas ne bendro vaiko įsivaikinimas, o suteikiama globa mirus biologiniai mamai ar tėvui. „Tai spręstų vieną konkrečią situaciją, tačiau visų kitų ne. Nei galimybės vaiką pasiimti iš švietimo įstaigos, nei teisės spręsti dėl gydymo – jei biologinis/ė tėvas/mama negali priimti sprendimų“, - nusivylęs I. Šimonytės atsakymu kalba M. Norbutas.

Šis atsakymas į paprastą klausimą atskleidė, kad abu kandidatai vaikų įsivaikinimo klausimais yra artimesni vienas kitam nei galėjome manyti. Tiek G. Nausėda, tiek I. Šimonytė nemato problemų esmės, o jas dangstyti pasiruošę esmės nekeičiančiais sprendimais.