„Mano kūnas teisus!“ man buvo svarbus kaip solidarumo šventė. Sakydamos šią frazę, mes sakome ne tik, kad esame gražios tokios, kokios esame. Sakome dar kai ką: pirma, kad kūnai esame mes - gyvos asmenybės, gyvenančios unikalius gyvenimus. Kalbėkime apie mūsų, moterų, patirtis ir skaudulius.

Antra, atkreipiame dėmesį į trapią ribą tarp moterų kūnų kritiško vertinimo ir moterų veiksmų, darbų nuvertinimo, bei diskriminacijos ir netgi smurto lyties pagrindu“, - sako Gilija Žukauskienė.

Anot jos, Lietuvoje vis dar esama nemažai neapykantos moterų atžvilgiu, vien dėl to, kad jos yra moterys. Jos nuomone, tai pirmiausia pasireiškia per žeminančias ir pašaipias kalbas apie moterų kūnus.

„Nepagarbiai aptarinėti moterų kūnus - reiškia negerbti moterų. Tai - mizoginiškos visuomenės bruožas. Gal ir esame tokia visuomenė - gal tuomet nereikia stebėtis, kodėl nepriimame moterims reikalingų įstatymų, tokių, kaip Stambulo konvencija“, - GayLine.LT teigė ji.

Gilija Žukauskienė nėra vienintelė, kuri atkreipė dėmesį į Lietuvos politikų nugebėjimą apsaugoti moteris priimant svarbius sprendimus. Pastaruoju metu ratifikuoti  Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo ragino ir Lietuvos žmogaus teisių centras, ir Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankaustaitė.

Nuotr. autorė Volungė Aušra Griškonytė: