„Nuo mažens pasakose, filmuose matome berniukus ir vyrus, kurie užima lyderių pozicijas, vyriški personažai filmuose ir kalba 2-3 kartus daugiau, taip suponuojant, kad būtent vyrai yra tie, kurie turi ką pasakyti. Mergaitėms keliame kitus reikalavimus, siejame jų gyvenimus su privačia sritimi. Tai gali lemti, kad ir politinius postus labiau įsivaizduojame kaip tinkamus vyrams“, - savivaldybių tarybų rezultatus komentuoja Lygių galimybių integravimo ekspertė Vilma Gabrieliūtė.

Tarnyba atliko tyrimą, kurio metu atskleidė, jog net dvidešimtyje savivaldybių iš šešiasdešimties buvo daugiau kandidačių moterų, nei vyrų. Tačiau po rinkimų paaiškėjo, kad nei vienoje savivaldybėje į tarybas nėra išrinkta daugiau moterų, nei vyrų.

Analizuojant merų ir merių rinkimus taip pat matosi ryškus vyrų dominavimas. Į mero/ės poziciją iš viso kandidatavo 433 asmenys, iš jų 111 moterų ir 322 vyrai (atitinkamai 26 ir 74 procentai). Pirmajame rinkimų ture merės pozicijas iškovojo 2 moterys, mero - 24 vyrai. Antrojo turo metu dar išrinktos keturios merės ir 30 merų.

Puikus visuomenės mąstymo atspindys kas turi užimti aukščiausias pozicijas – žiniasklaida. Žiniasklaidos analizės bendrovės „Mediaskopas“ duomenimis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 24 d. žodis „merė“ žiniasklaidoje paminėtas 6,3 proc., „meras“ – 93,7 proc.

Tyrimas atliktas  įgyvendinant projektą „Savivaldybės sėkmės kodas – lyčių lygybė“, finansuojamą Europos Sąjungos socialinio fondo lėšomis.