Aktuali žinia

„Kaunas Pride“ siekia ne tik suburti queer bendruomenę, bet ir aiškiai reikalauti pokyčių mūsų šalyje. Apie tai, ką Pride renginiai reiškia žmonėms, gyvenantiems konservatyvioje aplinkoje, kaip jie keičia miestą ir jo gyventojų požiūrį bei kodėl tokių iniciatyvų vis dar trūksta mažesniuose Lietuvos miestuose, GayLine.LT kalbasi su „Kaunas Pride“ organizatoriais.

Yra dienų, kai atrodo, kad LGBTQ+ bendruomenė Lietuvoje yra viena didelė ir vieninga šeima. Per „Pride“ eitynes susirenka tūkstančiai žmonių. Gatvėse plazda vaivorykštės vėliavos, skamba muzika, žmonės apkabina vieni kitus, socialiniuose tinkluose liejasi palaikymo žinutės. Tą akimirką gali pasirodyti, kad visi esame kartu. Bet kas nutinka nutilus muzikai?

Rugsėjo 1-oji daugeliui yra išskirtinė diena. Į mokyklas sugrįžta vaikai, pirmą kartą mokyklos slenkstį peržengia pirmokai, o socialinius tinklus užplūsta nuotraukos su gėlėmis ir besišypsančiais vaikais bei jų tėvais. Tačiau žmogaus teisių aktyvistas Martynas Norbutas šią dieną pasirinko atkreipti dėmesį į tas šeimas, kurios nori turėti vaikų, bet dėl valstybės politikos - negali.

Dar visai neseniai birželio mėnesį verslo pasaulis margindavo logotipus vaivorykštės spalvomis, rengdavo „Pride“ kampanijas ir viešai deklaruodavo paramą LGBTQ+ bendruomenei. Dabar dalis didžiųjų bendrovių renkasi tylą, atsisako ankstesnių įsipareigojimų įvairovei arba vengia bet kokio viešo politinio pareiškimo. Kas pasikeitė – ir ar verslas iš tiesų atsitraukia nuo LGBTQ+ žmonių, ar tiesiog mokosi iš naujo gyventi politiškai poliarizuotoje visuomenėje?

Po penkerių metų pertraukos į Kauno gatves vėl grįžta „Kaunas Pride“. Organizatoriai GayLine.LT sako, kad šįkart eitynes paskatino ne tik užaugusi nauja aktyvistų karta, bet ir poreikis garsiau kalbėti apie LGBTQ+ žmonių teises ne vien Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Nors dalis Pride ankstesnių reikalavimų liko neįgyvendinti, organizatoriai teigia matantys ir tam tikrą progresą, tačiau jo nepakanka. Apie tai, kodėl „Kaunas Pride“ rengiamas būtent dabar, kokių pokyčių siekiama ir kuo šios eitynės skirsis nuo pirmųjų, kalbamės su renginio organizatoriais.

Lietuvos Vyriausybė atsakė į Vokietijoje gyvenančių lietuvių kreipimąsi, kuriame buvo raginama viešai išreikšti solidarumą po Berlyne per LGBTQ+ eitynes įvykdyto teroro išpuolio. Atsakyme pabrėžiama, kad tragedija neliko nepastebėta, tačiau konkretaus Vyriausybės ar premjero viešo pareiškimo jame nėra ir nebus.

GayLine.LT redakcija kalbėjosi su mama, kurios vaikas prieš keletą metų prisipažino esantis translytis. Moteris sutiko anonimiškai pasidalinti savo istorija, nes tiki, kad daugelis tėvų išgyvena panašius jausmus – baimę, neigimą, kaltę ir nežinią. Ji sako, kad sunkiausia buvo ne priimti savo vaiką, o pripažinti, jog klaidingų įsitikinimų turėjo ji pati.