prezidentas

Praėjus keliems metams po tyliojo protesto prie Prezidentūros, Rasa Račienė šiandien kalba platesnėmis temomis – apie visuomenės lūžio taškus, politikos pažadus, kurie taip ir liko neįgyvendinti, ir kasdienę kovą už tai, kad LGBTQ+ žmonės Lietuvoje galėtų gyventi be baimės. Moteris teigia, kad nors žmogaus teisių užtikrinimo srityje pasistūmėta į priekį, vis dar yra vietų, kurios išlieka atsparios pokyčiams. Pokalbyje ji atvirai pasakoja apie įsišaknijusias klaidingas visuomenės nuostatas ir tikslą, kurį išsipildžius ji pagaliau galėtų pasakyti: „Mes pasiekėme pergalę.“

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungai suteikus teisę deleguoti Teisingumo ministrą, ja ketinanti tapti Rita Tamašunienė pasakė ką ketina daryti dėl partnerystės įteisinimo. Būtent ši ministerija iki šiol rengė projektą Seimui.

Seimo pirmininkui išvykus, premjerui suplanavus laiką su šeima, o prezidentui ir vėl ignoravus kvietimus, kad tik nereikėtų dalyvauti Baltic Pride renginyje – daugelis eitynių dalyvių kritiškai įvertino tokį politikų žingsnį.

Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė Žinių radijuj teigė, kad smurtas prieš LGBTQ+ asmenis yra nepateisinamas. Tačiau kartu dar kartą patvirtino, kad prezidentūroje nėra paramos civilinės sąjungos įstatymo projektui.

Socialdemokratas Laurynas Šedvydis naujausiame interviu tikina, kad Civilinės sąjungos projekto priėmimas įmanomas tik įvykdžius mokesčių reformą ir priėmus sprendimus dėl antroji pensijų pakopos. Jis teigia, kad neketinama registruoti naujo projekto, žadama dirbti su senuoju ir jį pataisyti, kad būtų išspręsti klausimai dėl tos pačios lyties porų bendrų vaikų.

Argentinos sostinėje ir daugiau nei šimte kitų šalies miestų tūkstantinės minės nusprendė netylėti ir dalyvauti antirasistiniame ir antifašistiniame pasididžiavimo žygyje. Žmonės taip išreiškė nepritarimą prezidento Javier Milei kalbai, kurioje jis sukritikavo lygybę užtikrinančias programas, vadino LGBTQ+ pedofilais, bei žemino moteris ir migrantus.

Argentinos prezidentas Javier Milei dalyvavo neseniai Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume. Sakydamas kalbą jis prakalbo ir apie LGBTQ+ bendruomenę. Jo pasisakymas neliko nepastebėtas.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas duodamas interviu pabrėžė, kad būtina išspręsti problemas su kuriomis susiduria santuokos nesudariusios šeimos. Jis sako, kad įsipareigojimą šiuos santykius sureguliuoti, su tam tikromis išlygomis, jau turėjo ir praėjęs Seimas.

Kamerūno prezidento dukra socialiniame tinkle pasidalijo nuotrauka, kurioje ji bučiuojasi su kita moterimi. Tai sukėlė milžinišką reakcijų bangą šalyje, kurioje už homoseksualius santykius yra baudžiama.

Kandidatai į prezidentus Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė pateikė savo matymą į situaciją kai lesbiečių šeimoje žuvus biologinei mamai, jos kita mama neturi jokių teisių į bendrą vaiką. Šį kartą abu kandidatai teigė, kad vaiko interesai yra svarbiausi, tačiau vengė tiesiai įvardinti ar pritartų teisės aktui leidžiančiam tos pačios lyties asmenims įsivaikinti.

Turime atsiprašyti savo skaitytojų, nes vadovaujantis I. Vėgėlės logika, tikriausiai dalį jūsų pavertėme homoseksualiais. Kaip tai nutiko? Na mums irgi klausimas, bet pasirodo tai įmanoma – tiesiog kažkokiu mistiniu būdu įtikinti, kad jį/ją/juos seksualiai traukia tos pačios lyties žmogus.

Remigijus Žemaitaitis, Ignas Vėgėlė, Eduardas Vaitkus ir Gitanas Nausėda – keturi kandidatai į prezidentus pateikė savo matymą apie moterų teisę nutraukti nėštumą. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nei vienas iš jų nepasisakė už abortų draudimą – iš tiesų jų atsakymai kelia didelį nerimą. Vertimas moteris persigalvoti, abortų prilyginimas žudymui – tai tik keli ištarti „perliukai“.

Ingrida Šimonytė, Dainius Žalimas, Giedrimas Jeglinskas ir Remigijus Žemaitaitis mano, kad šeimą gali sudaryti įvairūs žmonės, taip pat ir LGBTQ+ bendruomenės atstovai. Ne vienas jų pabrėžė, kad Lietuva turi įteisinti tos pačios lyties asmenų santykius.

G. Nausėdai, A. Mazuroniui, I. Vėgėlei ir E. Vaitkui Lietuvos Konstitucija nė motais. Tai rodo LRT paskelbti kandidatų atsakymai į klausimus kas jiems yra šeima.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Trans žmonių matomumo dienos proga paskelbė pranešimą, kuriame pasmerkė išpuolius prieš trans asmenis bei pakvietė visus amerikiečius prisidėti prie diskriminacijos pažabojimo.

Ganos parlamentas praėjusią savaitę priėmė bet kokį žmoniškumą paminantį įstatymą, kuriuo vien buvimas homoseksualiu gali lemti įkalinimą. Tai sukėlė žmogaus teisių aktyvistų, kai kurių šalių valdžios ir tarptautinių institucijų kritiką. Jei šalies prezidentas pasirašys įstatymą - Gana, panašu, iškart neteks 3,5 milijardo eurų finansavimo.

Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad turi nemažai temų, kuriomis norėtų pakalbėti su Gitanu Nausėda. Socialiniame tinkle Facebook jis taip pat davė pažadą surinkti LGBTQ+ bendruomenės klausimus ir perduoti juos tiesiogiai kandidatui į prezidentus, kai jie susitiks prie kavos puodelio pasikalbėti.

Gitanui Nausėdai susiduriant su sunkumais renkant jo kandidatūrą prezidento rinkimuose palaikančių žmonių parašus, šis pasiūlė reklaminę akciją. Ja 5000, 7500, 10000, 15000 ir 20000 pasiraišusiajam pažadėtas susitikimas su prezidentu prie kavos puodelio. Apie tai, kad tapo 15000-uoju pranešė Seimo narys T. V. Raskevičius. Tiesa, netrukus dar keli žmonės pasidalino nuotraukomis, kurios rodo analogiškus jų pasirašymo eilėje duomenis.

Vyriausioji rinkimų komisija atsisakė registruoti Petrą Gražulį prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyviu. Šis sprendimas priimtas, nes praėjusiais metais po apkaltos jis neteko Seimo nario mandato ir 10 metų negalės būti renkamas parlamento nariu ar prezidentu.

Pekka Haavisto, 65 metų buvęs užsienio reikalų ministras, nepraranda vilčių tapti šalies prezidentu. Po balsavimo vakar, jis surinko 25,8 proc. balsų ir užėmė antrąją vietą. Jo pagrindinis varžovas, buvęs premjeras Alexander Stubb pirmauja su 27,2 proc. balsų.