Lietuvoje susidarė paradoksali situacija: teismas gali pripažinti, kad du žmonės yra šeima, tačiau valstybės institucijos atsisako šį statusą įregistruoti. Teisingumo ministerija laikosi pozicijos, kad be specialaus įstatymo partnerystės registruoti neįmanoma, nors dalis teismų sprendimų jau yra įsiteisėję.

Ši teisinė aklavietė tęsiasi praėjus pusantrų metų po Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo buvo atvertas kelias tos pačios lyties poroms siekti partnerystės pripažinimo teismuose. Kol Seimas nėra nustatęs aiškios registravimo tvarkos, poroms tenka ne tik bylinėtis dėl šeimos statuso, bet ir ieškoti būdų, kaip priversti institucijas vykdyti teismų sprendimus.

Ministerija remiasi įstatymo spraga

Teisingumo ministerija teigia, kad sprendimų dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės registravimo įgyvendinimą apsunkina tai, jog nėra įstatymu nustatyto teisinio pagrindo ir neaišku, kuriame registre bei kokia tvarka partnerystės turėtų būti registruojamos.

„Teismų sprendimai konkrečiose individualiose bylose savaime nepanaikina šios teisinio reguliavimo spragos ir nesukuria bendros partnerystės registravimo tvarkos“, – BNS pateiktame komentare nurodė ministerija.

Tai reiškia, kad pripažintas šeimos statusas teisme nebūtinai reiškia, kad pora gali jį oficialiai įregistruoti ir be papildomų kliūčių naudotis visomis su juo susijusiomis teisėmis.

Advokatas įžvelgia diskriminaciją

Advokatas Aivaras Žilvinskas mano, kad atmesti ministerijos skundai teismams dėl neva nesančios galimybės registruoti partnerystes, gali tapti svarbiu precedentu kitoms analogiškoms byloms. Jo teigimu, jeigu ministerija skirtingose bylose pateikia iš esmės tuos pačius argumentus, teismai turėtų atsižvelgti į jau priimtus sprendimus ir užtikrinti vienodą teisės taikymą.

Advokatas ministerijos veiksmus vertina kritiškai. Anot jo, susidaro situacija, kai vienoms poroms pavyko užbaigti partnerystės pripažinimo procesą be ilgų ginčų, o kitoms tenka pereiti visą teisinį kelią.

„Taip išeina, kad valstybė vienoms poroms leido kažką ramiai gauti ir pabaigti, o kitos poros turi dabar eiti ilgus vargus. Tai čia tokia vidinė diskriminacija“, – BNS sakė A. Žilvinskas.

Teisingumo ministerijos duomenimis, institucija teismuose apskundė iš viso 13 sprendimų, kuriais buvo įpareigota registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystes. BNS turimais duomenimis, apeliacinės instancijos teismai jau atmetė tris tokius skundus.

Ar ministerija mėgins toliau ginčyti kitus sprendimus, kol kas neaišku.

Kai kurioms poroms, kurių partnerystės pripažintos teismuose, bet sprendimai dėl registravimo nevykdomi, jau tenka pasitelkti antstolius. Šie gali siekti, kad valstybės institucijos įvykdytų įsiteisėjusius teismo sprendimus, o už nevykdymą gali būti skiriamos baudos.

Pasak A. Žilvinsko, kai kuriais atvejais jau paskirtos periodinės baudos – viena jų siekia dešimt eurų už kiekvieną dieną. Jei tai nepadėtų užtikrinti sprendimo vykdymo, baudos galėtų būti didinamos.

Ši situacija rodo, kad artimiausiu metu svarbiausias klausimas bus ne vien tai, ar partnerystės gali būti pripažįstamos teismuose, bet ir tai, kaip institucinę homofobiją demonstruojanti Teisingumo ministrė užtikrins įsiteisėjusių sprendimų vykdymą.