Romantika ne visiems sukelia tą patį jausmą. Vieniems įsimylėjimas reiškia jaudulį ir artumo troškimą, kitiems – nerimą, įtampą ar norą atsitraukti. Būtent todėl kai kuriems žmonėms kyla klausimas, ar jų santykis su romantika gali būti susijęs su aromantiškumu.

Aromantiškumas paprastai apibūdinamas kaip labai silpna arba visai nejaučiama romantinė trauka. Tačiau tai nėra vienintelis būdas paaiškinti nenorą užmegzti romantinių santykių. Žmogaus santykį su artumu gali veikti daugybė veiksnių – ankstesnės patirtys, šeimos aplinka, santykių baimė, asmeninės ribos ar tiesiog pasirinkimas gyventi be romantinių santykių.

Internete per pastaruosius dešimtmečius atsirado daugybė terminų, kuriais žmonės bando tiksliau apibūdinti savo patirtis. Tai gali padėti atrasti bendruomenę ir suprasti, kad su panašiais jausmais susiduria ir kiti. Kita vertus, nebūtina rasti vieną tobulą etiketę. Žmogus neprivalo savęs priskirti konkrečiai kategorijai vien tam, kad jo patirtis būtų „patvirtinta“.

Nėra vieno atsakymo

Aplinkybės, kuriomis žmogus užaugo, gali turėti įtakos tam, kaip jis vėliau kuria artimus santykius. Atstūmimas, griežtas auklėjimas, nuolatinis vertinimas ar ankstesnės skaudžios patirtys gali būti susijusios su sunkumais pasitikėti kitais ir priimti artumą. Tačiau tai savaime nereiškia, kad žmogaus nenoras užmegzti romantinių santykių yra „problema“, kurią būtina išspręsti.

Kai kurie žmonės yra visiškai patenkinti gyvendami be romantinių santykių. Jie gali turėti draugų, seksualinių partnerių, šeimą ar kitų svarbių ryšių ir vis tiek nenorėti tradicinės poros. Tokiam gyvenimui nereikia diagnozės ar pateisinimo.

Kita vertus, jeigu žmogus pats jaučia, kad norėtų daugiau artumo, tačiau kiekvieną kartą jam priartėjus kyla stiprus nerimas ar noras pabėgti, verta pažvelgti giliau. Tokiu atveju savirefleksija ar pokalbis su psichologu gali padėti suprasti, kas vyksta.

Svarbiausia – kalbėti apie ribas

Nepriklausomai nuo to, kokią etiketę žmogus pasirenka, vienas dalykas išlieka svarbus – atvirumas su žmonėmis, su kuriais jis užmezga artimesnį ryšį. Jeigu žmogus nenori romantinių santykių, tai verta pasakyti dar prieš kitam žmogui stipriai įsitraukiant emociškai. Nebūtina pateikti sudėtingo paaiškinimo ar įrodyti, kodėl jaučiamasi būtent taip.

Pakanka aiškiai pasakyti: „Man patinka leisti laiką su tavimi, tačiau romantinio ryšio nejaučiu ir nenoriu žadėti to, ko negaliu suteikti.“ Toks pokalbis gali būti nepatogus, tačiau jis leidžia kitam žmogui priimti informuotą sprendimą. Aiškios ribos taip pat padeda išvengti situacijos, kai vienas žmogus tikisi santykių, o kitas nuo pat pradžių jų neplanavo.

Svarbu prisiminti ir tai, kad seksualinis ryšys nebūtinai reiškia romantinį ryšį. Žmonės gali norėti sekso, draugystės, emocinio artumo ar bendravimo, bet nenorėti poros statuso. Esminė sąlyga – kad visi dalyvaujantys žinotų, ko tikėtis.

Ar reikia save apibrėžti?>

Jeigu dabartinis gyvenimas žmogų tenkina, nėra jokios pareigos keistis. Galų gale svarbiausia ne rasti „teisingą“ etiketę, o suprasti savo poreikius ir sąžiningai apie juos kalbėti su kitais.

Romantiniai santykiai nėra privaloma gyvenimo dalis. Tačiau jei pasirenkame į juos įsitraukti – kaip ir į draugystes ar kitus artimus ryšius – turime atsižvelgti ne tik į savo, bet ir į kito žmogaus jausmus bei ribas.