š pirmo žvilgsnio klausimas atrodo keistas: juk čiulpinukas nėra seksualinis objektas. Jis skirtas valgyti. Tačiau seksualumas apskritai retai apsiriboja vien tuo, kas biologiniu požiūriu susiję su seksu.

Žmogaus smegenys nuolat mokosi susieti skirtingus dirgiklius. Kvapas, garsas, prisilietimas, tam tikras drabužis, situacija ar net visiškai kasdieniškas objektas gali tapti seksualiai jaudinantis, jei ilgainiui susiejamas su seksualiniu malonumu.

Burna yra labai jautri

Burna ir lūpos yra itin jautrios kūno sritys. Čiulpiant saldainį vienu metu veikia keli jutimai – skonis, kvapas, temperatūra, tekstūra ir spaudimas burnoje. Be to, pats čiulpimo veiksmas yra pasikartojantis ritmiškas oralinis judesys.

Tai savaime nėra seksualu. Tačiau seksualinis atsakas gali būti susietas su daugybe kūno pojūčių, o ne tik su tiesiogine genitalijų stimuliacija. Moksliniai tyrimai apie oralinius dirgiklius rodo, kad skonio ir burnos stimuliacija yra glaudžiai susijusi su smegenų atlygio sistemomis.

Smegenys gali išmokti seksualinių asociacijų. Čia atsiranda vienas įdomiausių psichologinių mechanizmų – asociacinis mokymasis. Jeigu tam tikras neutralus objektas ar veiksmas pakartotinai pasirodo seksualiniame kontekste, smegenys gali pradėti jį susieti su seksualiniu susijaudinimu. Tai nebūtinai turi būti sąmoningas procesas.

Asociacija gali susiformuoti palaipsniui – per fantazijas, pornografiją, ankstesnius santykius, atsitiktines patirtis ar tiesiog vaizdų kartojimą. Mokslinėje literatūroje seksualinis susijaudinimas dažnai nagrinėjamas būtent mokymosi ir asociacijų kontekste: neutralūs dirgikliai gali įgyti seksualinę reikšmę, kai susiejami su seksualiniu atlygiu.

Todėl vienam žmogui čiulpinukas yra tiesiog saldainio makalavimas burnoje, kitam – vizualiai patrauklus objektas, o trečiam jis gali priminti ar simbolizuoti ką nors seksualaus.

Bet kodėl būtent čiulpinukas?

Čia svarbi ne viena savybė, o jų kombinacija. Čiulpiamas saldainis turi formą, tekstūrą, blizgesį, spalvą, o pats valgymo būdas yra vizualiai ryškus. Žmogaus smegenys itin gerai reaguoja į tokius jutiminių signalų derinius.

Dar svarbiau – čiulpinukas gali tapti tam tikru simboliu. Seksualumas labai dažnai veikia simbolių ir užuominų principu. Žmones gali seksualiai jaudinti ne tik tiesioginis kūno kontaktas, bet ir tai, ką konkretus vaizdas reiškia jų vaizduotėje.

Todėl seksualinė reakcija nebūtinai kyla dėl pačios fizinės čiulpinuko savybės. Ji gali kilti dėl to, ką žmogaus smegenys tuo metu „perskaito“ matomame vaizde.

„Norėti“ ir „mėgti“ nėra visiškai tas pats

Neuromokslas taip pat siūlo įdomią perskyrą tarp vadinamojo „liking“ – malonumo – ir „wanting“ – motyvuoto troškimo. Atlygio sistemos nėra vien tik mechanizmas, kuris mums pasako: „tai malonu“. Jos taip pat padeda smegenims nuspręsti: „to noriu“.

Tyrimai su žmonėmis rodo, kad dopaminerginės ir opioidinės sistemos skirtingai dalyvauja atlygio laukime ir jo patyrime. Kitaip tariant, smegenyse egzistuoja ne viena universali „malonumo sistema“, o keli tarpusavyje susiję procesai.

Tai svarbu kalbant apie seksualumą, nes seksualinis susijaudinimas taip pat nėra vien paprastas malonumo pojūtis. Jame dalyvauja laukimas, fantazija, dėmesys, motyvacija ir ankstesnė patirtis.

Seksualumas mėgsta kontekstą

Įsivaizduokime tą patį žmogų su tuo pačiu čiulpinuku trijose situacijose. Pirmoje jis sėdi virtuvėje ir žiūri televizorių. Antroje – prisimena seksualinį partnerį. Trečioje – mato save erotinėje fantazijoje.

Fizinis objektas tas pats. Tačiau psichologinis kontekstas visiškai kitoks. Būtent todėl būtų klaidinga manyti, kad tam tikras daiktas pats savaime yra „seksualus“. Seksualumas yra santykis tarp dirgiklio, žmogaus patirties ir konteksto.

Net malonaus skonio suvokimas priklauso nuo lūkesčių: žmogaus smegenys reaguoja ne tik į patį skonį, bet ir į tai, ko žmogus tikėjosi.

Kodėl vieniems seksualu, o kitiems – visiškai ne?

Nes seksualinis susijaudinimas yra labai individualus. Vienam žmogui svarbiausias vizualinis stimulas. Kitam – kvapas. Trečiam – balsas ar tam tikras prisilietimas. Dar kitam seksualinė reikšmė gali atsirasti dėl konkretaus scenarijaus ar fantazijos.

Mokslas vis dar negali pateikti paprastos formulės, kuri paaiškintų, kodėl konkretus žmogus seksualiai reaguoja būtent į konkretų objektą. Tačiau aišku viena: smegenys seksualumą konstruoja iš daug daugiau nei vien biologinių reprodukcinių funkcijų.

Jos nuolat jungia pojūčius su emocijomis, atlygiu, prisiminimais, lūkesčiais ir išmoktomis asociacijomis. Todėl klausimas „kodėl tai seksualu?“ galbūt turėtų būti formuluojamas kiek kitaip: ne kodėl čiulpinukas yra seksualus, o kaip žmogaus smegenys išmoksta paprastą kasdienį veiksmą paversti seksualiai reikšmingu.